Dienoraštis

Kalbėdama su skaitytojais, vis išgirstu mintį, kad buvo įdomu paskaityti apie patirtis, suvoktas per seansus ar per meditacijas.  Todėl nusprendžiau įkelti naują rubriką „Dienoraštis“. Kodėl Dienoraštis? Nes tai mano išgyventos patirtys, mano suprantama tiesa. Jūs ją galite priimti ir pasinaudoti savo kasdienybėje, galite tą patirtį priimti kaip galimybę, jog taip yra, galite ją lengvai atmesti ar patobulinti. Bet tikiuosi, kad bus informacijos, kuri jums vienu ar kitu gyvenimo momentu bus aktuali ir į savo situaciją sugebėsite pasižiūrėti kitu žvilgsniu.

*****

2020 10 26

Troškimų energija

Pakalbėkime apie paprastus santykius tarp dviejų žmonių. Šį kartą apie santykius tarp vyro ir moters. Juk pasitaiko, kai įsimylima, o atgarsis iš antros pusės nėra toks, kokio lauki. Kas tada vyksta? Aš kalbėsiu apie tai, ką parodė vienas seansas, todėl to taikyti visoms poroms nereikėtų, bet pagalvoti vis tik būtų verta.

Moterys nori jaustis saugiai, nori, kad jomis kas nors rūpintųsi, globotų. Jos susikuria daug lūkesčių, o blogiausia, kad jos savo didžiuliu troškimu padaryti vyrą laimingą, išeikvoja savo gyvybinę energiją. Moterys, norėdamos gauti tą saugumą ir dėmesį, pirmiausia, pačios labai daug energijos atiduoda tam, kad jos vyras taptų laimingu, kad jam viskas gerai klostytųsi, kad jis galėtų jai skirti savo dėmesį ir meilę. Tai kur čia problema, kai moteris nori, jog jos mylimasis būtų laimingu? Pasirodo, problemų gali atsirasti labai daug. Kai moteris ramiai įvertina atsiradusius santykius ir pasitiki Dievo valia, ji nesusikuria didelių troškimų, didelių lūkesčių ir tada viskas vyksta pagal Dievo planą (santykiai gali vystytis toliau, o gali ir nutrūkti). Bet, kai moteris pati sprendžia, kaip tie santykiai turi klostytis, tada į tuos santykius įteka ne dieviškoji kuriančioji energija, o asmeninė žmogaus energija.
Kai yra didžiulis troškimas būti su tuo žmogumi, tada gyvenimo kūrybai yra naudojama asmeninė energija, kuri turi tam tikras ribas.  To seanso metu aš pastebėjau, kad aplink vyrą sukurtas labai geras energinis laukas, kuriame jam labai patogu gyventi. Tame lauke jaučiasi užprogramuota sėkmė, sveikata ir kiti puikūs dalykai. Atrodo, turėtum tuo tik džiaugtis, deja, tuo gali džiaugtis tik egoistiškas vyras, nes tas laukas sukurtas jį mylinčios moters gyvybinės energijos sąskaita. Ir jeigu tos moters troškimas turėti tą žmogų tęsis ilgai, tai ji išnaudos per daug savo gyvybinės energijos. Jai atsiras ligos, silpnės sveikata, o vyras tuo metu džiaugsis savo sėkmingu gyvenimu ir net gali pradėti abejoti, ar jam verta gyventi su tokia nesėkminga moterimi. Nors būtent dėl jo ji ir tampa tokia silpna. Bet, iš tiesų, tai ne vyro problema, o pačios moters. Jos begalinis troškimas jaustis saugiai, jaustis mylimai. Jos troškimas atvėrė jos asmeninius gyvybinius srautus ir ji kūrė santykius, išnaudodama savo asmeninę energiją. Jeigu moteris turi vaikų, tai kai jai labai pritrūks asmeninės energijos, ta energija bus papildoma, paimant iš jos vaikų. Tokiu atveju pradės sirgti ir vaikai.

Negalima labai trokšti tam tikrų santykių. Troškimas išnaudoja jūsų asmeninę energiją, o ta energija yra ribota, todėl jūsų sėkmė ir sveikata gali susilpnėti. Ir ne tik tai. Kai sumažės asmeninės energijos sankaupos, jums bus sudėtinga pakelti savo sąmonę į aukštesniuosius planus. Jūs savo asmeninę energiją būsite išnaudoję žemiškojo plano palaikymui ir jos nebeliks kelionei į aukštesniuosius planus. Manysite, kad žemiški reikalai sužemino vibracijas ir jums sunku pajusti subtiliuosius planus, o iš tikro, tai jūs nebeturite energijos išeiti į tuos subtiliuosius planus.
Kita vertus, jeigu jūs kažko labai trokštate ir norite tai pasiekti, jūs paneigiate Kūrėjo valią. Kaip tada galite siekti dvasinio augimo, didesnio ryšio su Kūrėju, kai Juo nepasitikite paprastuose reikaluose ir bandote per jėgą kurti savo santykius? Tiesa, šiuo atveju net nebėra svarbu, kaip seksis jūsų dvasinė kelionė, nes žemiškoji kelionė gali trukti labai trumpai – dėl išnaudotos asmeninės energijos savo troškimų realizacijai. Būkite atsargūs su savo troškimais, nekurkite ateities savo asmeninės energijos sąskaita. Lai viskas vyksta pagal Dievo valią, ramiai sekite ženklus, kada reikia pasistenkite, bet nesukurkite troškimų energijos, kuri išnaudotų jūsų gyvybės ir sėkmės srautus.

*****

2020 10 20

Kas įtakoja dvasinį nušvitimą?

Kai prasideda seansas, tai nėra aišku, kur jis nuves. Pamažu stebiu simbolius, siekiu suvokti, kokią realybę rodo ir tik seanso pabaigoje įmanoma viską apibūdinti. Jeigu tik galima pasakyti: viską… Kai kas taip ir lieka iki galo neaišku, bet kai kada atsiskleidžia informacija, kurios neteko girdėti, apie kurią net laiškuose nebuvo užsiminta.

Šis seansas vyko neįprastai, tada kai man darė veido kaukę, gulint ant masažo stalo. Aš tokios procedūros nebuvau užsisakiusi, bet kaip sakoma, kai kada už mus viskas būna pagalvota ir labai tikslingai. Nes šis procesas vyko per mano trečią čakrą (ji turėjo būti atvira) ir seansas buvo toks stiprus, kad tik gulint buvo įmanoma atlaikyti srautus.

Viskas prasidėjo nuo to, kai atsipalaidavusi pajutau, kad šalia manęs atsirado kažkokia senolė, kuri užsidegusi žibintą, valė mano trečiąją čakrą. Galvoju, kaip smagu, su manimi dirba tiek fiziniame, tiek energiniame plane. Bet iš tiesų, taip buvo tik sukuriama situacija, kad gebėčiau atlikti seansą moteriai, kuri man darė veido valymą. Tai moteris, kuri dvasiniu keliu žengia daug seniau nei aš, todėl nenuostabu, kad su ja vyko šis procesas.
Pasijautė šviesa, o toje šviesoje pasirodė veidas, kuris paskatino mane eiti tam tikru plačiu šviesos koridoriumi. Iš tiesų, man ir matėsi paprastas platus koridorius, kuriame vaikšto tam tikri siluetai, panašūs į žmones. Nenoriu įvardyti tuos siluetus žmonėmis, nes tai daugiau eteriniai kūnai kito žemiško pasaulio. Kažkodėl tai asocijavosi su Oriono žvaigždyno planeta. Mes įėjome į didžiulę salę, kurioje keistai mirguliavo energijos, tarsi toje salėje persipintų kelių energinių lygmenų pasauliai. Toje salėje pamačiau storą knygą, kuri buvo tarsi iš stiklo. Nėra lengva apibūdinti pojūčius žodžiais, nes jų prasmė gali neatitikti realybės. Kaip ir ta knyga, kuri man atrodė kaip iš stiklo, apšviesto žydra spalva. O gal ten buvo krištolas ar dar kokia kita medžiaga, to tiksliai pasakyti negaliu, tai apibūtinu taip, kaip man atrodo tiksliausiai, bet nebūtinai teisingiausiai.

Mėginau susivokti, kodėl man rodo tą salę ir tą knygą. Aš jaučiau, kad tai susieta su ta moterimi, kuri darė man veido valymą, energetika. Pavadinsiu ją Darija.  Stebėdama salėje vykstantį gyvenimą, mėginau susivokti, kaip tai susieta su Darija ir pajutau, kad ji gyvena viename iš tų energinių pasaulių. Tarsi jos aukštesniosios sąmonės dalis būtų įsikūnijime Oriono planetoje. Dabartinės Darijos šviesos kūnas priėjo prie knygos ir uždėjo rankas ant jos. Supratau, kad tai jos patirties knyga. Tos patirties, kurią ji sukaupė būdama įsikūnijime Oriono planetoje. Veidas, kuris pakvietė mane į tą procesą, pasakė, kad planuojant Darijos virsmą Oriono planetoje, buvo numatyta, kad jos sąmonė bus papildyta informacija iš patirties, sukauptos Žemėje. Tuo metu veiksmas persikėlė į Žemę, į kambarį, kuriame mes buvome. Pamačiau, kaip prie Darijos susirinko jos buvę įsikūnijimai Žemėje. Jų buvo apie 10-20. Jie visi ištiesė rankas ir susiliejo su Darijos rankomis, o jos rankos perdavė energiją į knygą, esančią Oriono planetos energiniame lauke.  Suvokiau, kad taip Darijos žemiškųjų įsikūnijimų patirtys buvo nukeltos į kitą pasaulį, į jos  orioniškos sąmonės lauką. Ten iš tos knygos pradėjo kilti tarsi dūmas, kuris buvo surinktas į burbulą. Suvokiau, kad tai materiali energija, kurios pagrindu Darija, kaip Oriono gyventoja, galės kurti toliau. Kai Darijos sąmonė, esanti Oriono žvaigždyno planetoje, pasipildė žemiškųjų įsikūnijimų sukurta gerąją energija, jai ten įvyko sąmonės nušvitimas. Ir to pasekoje ji tapo Dvasios Mokytoju, kuris galės mokyti savos planetos gyventojus naujų dalykų, kurie skatins tos planetos gyventojų virsmą.

Analizuojat šį seansą, galima daryti prielaidą, kad norint pasiekti sąmonės nušvitimą, nepakanka tobulėti savoje planetoje. Paraleliai veiksmas vyksta ir kitose planetose ir ten įgyta patirtis leidžia sukaupti tiek gerosios energijos sankaupų, kad sąmonė patirtų nušvitimą ir pereitų į aukštesnį energinį lygmenį. Taip pat tampa aišku, kodėl taip svarbu ir čia, šioje Žemėje, eiti savo dvasingumo keliu, nes šios dienos tavo patirtis gali būti labai reikalinga tavo sąmonės dalelytės įsikūnijimui kituose pasauliuose.

*****

2020 10 16

Nebaigtų darbų pasekmės

Aprašydama tam tikrus pastebėjimus noriu iš karto perspėti, kad tai subjektyvi nuomonė: ji tik mano išjausta, pamatyta. Kiekvienas įvykis visados turi būti vertinamas labai plačiai ir iš skirtingų pozicijų ir kai kada  tai, apie ką rašau, kitu atveju gali turėti visai kitokias reikšmes ar pasekmes.  Bet kai kurios mintys gal suteiks aiškumo, kaip pasireiškia Pakylėtųjų Valdovų mokymai paprastoje kasdienybėje.

Pakylėtieji Valdovai mus vis moko kelti savo vibracijas ir atlaisvinti savo sąmonę nuo blokų. Kaip kelti vibracijas lyg ir aišku, bet juk būna, kai pajauti, jog priėjai suvokimo ribą ir nieko negali padaryti. Kad ir kaip stengtumeisi, niekas nevyksta: nejauti subtiliojo pasaulio, negirdi vidinio balso, nesuvoki tam tikrų tiesų, perskaitai eilutę ir nieko ji tau neatskleidžia, lieka tuščiai žodžiai. Ką tokiu atveju daryti?  Kaip išsilaisvinti iš sąmonės blokų, kaip peržengti savo suvokimo ribą?

Pasirodo, tam įtakos turi ir labai paprasti dalykai, kurių net nesureikšmintum ir tikrai nepagalvotum, kad jie trukdo kelti sąmoningumą. Ir tai, iš tiesų, yra paprasti dalykai. Pavyzdžiui, nepadaryti darbai, neįgyvendintos svajonės. Nepadaryti paprasti darbai blokuoja energijos tėkmę, o nepadaryti karminiai dalykai blokuoja ir sąmoningumo atsivėrimą. Kokius darbus galite laikyti karminiais? Dažniausiai, tai tie darbai, kurių labai nesinori daryti, kurių darymą nuolat atkeliame ar bandome kažkaip kitaip save pateisinti jų nedarydami. Tarkime, jūs jau antri metai nepabaigiate parašyti savo diplominio darbo. Atrodo, tai labai žemiškas dalykas ir nesusietas su dvasingumu, bet, iš tiesų, tai labai susieta. Jūs susikūrėte tam tikrus planus, sutelkėte savo dėmesio energiją tiems planams įgyvendinti. Subtilusis pasaulis sutelkė savo jėgas jums padėti ir procesai prasideda. Tada jūsų gyvenime iškyla karminiai blokai, kurie sustabdo procesus. Jums sunku prisiversti pabaigti pradėtus darbus. Stabdydami darbus, sustabdote energijos pratekėjimą per savo kūnus ir savo sąmonės lauką. Sąmonės lauke atsiranda blokai, užsikišimai. Paliekate nepabaigtą darbą ir paliekate savo energetikoje energinį kamštį. Energija jūsų kurtam projektui buvo paduodama, ji turėjo pratekėti, bet procesą sustabdžius, sustoja ir energijos pratekėjimas. Atsiranda kamštis energetikoje, o jeigu tą kamščio susidarymą įtakoja karma, tai blokuojasi ir sąmonės kanalas. Vadinasi, eidami savo dvasinio tobulėjimo keliu, pirmiausia pasižiūrėkite, ar visus paprastus, kasdienius, suplanuotus darbus atliekate, o tik po to siekite daryti „didžius darbus“.

Būna, kad jūsų gyvenime keičiasi situacijos ir nebegalite pabaigti pradėtų darbų. Tokiu atveju reikia į erdvę (geriausiai garsiai)  pasakyti, kad atsiimate iš erdvės savo planus, kad nutraukiate jų realizaciją ar keičiate į kitus planus. Sugalvotą idėją, darbą reikia pabaigti iki galo, o jei sąmoningai keičiate planus, tai panaikinkite programą, kurią buvote paleidę, kad tie buvę planai būtų įgyvendinti. O jeigu tik tingite padaryti, jeigu tik laiko tam neturite, tai jūs jau blokuojate save ir savo sąmonės augimą. Geriau mažiau planuoti, nei planuoti ir neįgyvendinti planų. Ir dar kartą primenu, kad čia kalbu apie pačius paprasčiausius žemiškus darbus ir planus.  Sąmonės augimas prasideda nuo pačių paprasčiausių darbų pabaigimo iki galo. Tai pagalvokite, kiek yra paleistų programų ir neįgyvendintų, jau net primirštų. Geriau būtų pabaigti tuos darbus, o jeigu jau jie nebeaktualūs, tai įsivaizduokite, kaip panaikinate tas savo sukurtas programas.

*****

2020 09 28

Kada verkia krištoliniai dubenys?

Viena moteris nusipirko krištolinius dubenis iš kitos moters, kuri jais buvo grojusi. Atrodo, kas čia tokio, įsigijai vienus dubenis, vėliau nusprendi juos pakeisti kitais ir mėgaujiesi jų skleidžiamais garsais. Pasirodo, dubenys turi savo sąmonę. Ji apsijungia su dubenimis grojančio žmogaus sąmone. Jie sukuria bendrą energijų srautą, įsiklauso vienas į kitą, atsiranda ryšys. Ir, įdomiausia, atsiranda jausmas. Dubenys pamilsta žmogų, kuris jais groja. Ir jeigu grojama dažnai, tai tas ryšys tik sustiprėja.  Sakysite, daiktai neturi sąmonės? Netiesa, kiekvienas daiktas turi tam tikrą sąmonę, net kiekvienas įvykis turi savo sąmonę. Pagalvokite, jūs grojate dubeniu: jūs susikaupiate, sutelkiate dėmesį į garsą, į jausmą, jūs savo dėmesio energija tam dubeniui sustiprinate jo egzistencinę idėją. Galėtume tai pavadinti dar kitaip: dubenį apgaubiate savo minčių ir jausmų egregoru (gerąja prasme). Tas egregoras iš karto suvirpa ir susiaktyvina, kai paimate dubenis į rankas: juo daugiau minčių ir jausmų sutelkiate į tą procesą, tuo jis aktyvesnis, tuo labiau išskleidžia savo galias.

Ir štai, vieną dieną nusprendžiate parduoti ar dovanoti savo dubenis kitam. Atsisveikinate tik kaip su daiktu, kurį galbūt keičiate kitais daiktais, bet nepagalvojate, kad reikia rimtai atsisveikinti, net supažindinti su naujais pirkėjais.

Darant seansą moteriai, kuri įsigijo dubenis, kilo vaizdinys, kad jie verkia. Man tai buvo labai netikėta. Ypač jautrus dubuo, kuris aktyvina meilės čakrą. Aiškiai jautėsi ilgesys buvusios šeimininkės. Ne tik ilgesys, bet ir pyktis, kuris buvo nukreiptas į naująją šeimininkę. Ir tas pyktis jau buvo įgavęs materialią formą. Pykčio energiją paveikė kaimynų katiną, kuris įšoko per tvorą ir norėjo subraižyti šeimininkės mažąjį šuniuką. Dubenys norėjo, kad jų naujoji šeimininkė taip pat liūdėtų, išgyventų atskirties skausmą.

Nusprendėme paprašyti buvusios krištolinių dubenų šeimininkės atvykti į tuos namus, kuriuose dabar yra dubenys, pagroti jais tuose namuose, supažindinti su nauja erdve, perduoti dubenis naujai šeimininkei ne tik kaip daiktą, bet kaip sąmoningą būtybę, kuriai suteikiami nauji namai, nauja savininkė.

Kad daiktai turi sąmonę, man kilo mintis žiūrint į Leonardo da Vinčio „Mona Liza“ paveikslą, manau, kad ir jūs prisimintumėte savo asmeninius daiktus, kurie kai kada pasielgia tarsi būtų savarankiški, turintys sąmonę. Bet kokiu atveju, grojantys dubenys, ypač dubuo, atsakingas už meilės čakros suaktyvinimą, turi ne tik sąmonę, bet ir jausmus, kuriuos reikia gerbti ir atitinkamai su jais elgtis.

Blogą talpina WordPress.com. | Sukūrė: Anders Noren

Aukštyn ↑

%d bloggers like this: