7 ciklai (II-39)

O dabar grįžkime prie proto, kuo jis svarbus. Vieni geba greitai mąstyti, kiti linkę mąstyti vis tomis pačiomis temomis ir tomis pačiomis formomis. Protas sustingsta, susiformuoja įpročiai mąstyti viena linija, viena kryptimi. Smegenų neuronai veikia pagal vieną formulę ir susidaro įprasta minčių seka. Jeigu nuolat mąstai apie tuos pačius kasdienius reikalus, apie tuos pačius nuolat pasikartojančius įvykius, susiformuoja minčių deriniai, kurie greitai susiaktyvina ir iš karto pradeda veikti pagal įprastą mąstymo formą. Todėl jūs dažnai pajaučiate, kaip mintis nuklysta į tai, kas yra įprasta. Kažką mokotės, kažką apmąstote ir nejučia pajaučiate, kad mintis savarankiškai „vaikšto“ po parduotuves, po darbovietę ir t. t. Mintys pereina į įprastą mąstymo formą ir atmeta norą mąstyti kitaip. Kai žmogus labai susikaupia ir siekia mąstyti apie naujus dalykus, jam atsiranda noras miegoti arba veikti ką nors labiau įprastą. Smegenys nuo įtampos tarsi perkaista ir siekia save apsaugoti, sukeldamos norą miegoti ar grįžti prie įprastinės veiklos. Kad taip neatsitiktų, reikėtų nuosekliai kiekvieną dieną sutelkti dėmesį į kažką naujo ir apmąstyti tą jums naują dalyką arba į įprastus dalykus pažvelgti kitaip ir kitaip juos vertinti. Reikia keisti mąstymo įpročius. Jau buvo kalbėta, kaip žmogui reikalinga keisti gyvenimo įpročius, kaip reikia valdyti jausmus ir keisti įpročius jausti vis tas pačias emocines būsenas. Dabar atėjo laikas mokytis mąstyti kitaip. Laikas keisti mąstymo įpročius. Mokykitės apie tuos pačius dalykus pagalvoti daug plačiau, ne vien iš savo emocinio lauko. Mokykitės į situacijas pažiūrėti pozityviai – tai išlaisvins jus iš emocinio mąstymo lauko ir leisite sau įvykius įvertinti kitaip. Nustosite vertinti įvykius iš savo pavydo, ambicijų, baimių lauko. Išėjus iš to emocinio lauko, jau galėsite suvokti, kas paskatina kitą žmogų elgtis vienaip ar kitaip. Iš karto atsiras galimybė į savo mąstymo formą įvesti naują faktorių – vertinti aplinką ne vien pagal tai, ar tai jums patinka, ar ne, bet vertinti įvykius, kaip faktus, ir gebėsite tame fakte suprasi, kodėl kitas žmogus elgėsi vienaip ar kitaip. Išmokę atsisakyti įvykių emocinio vertinimo, jau galėsite pamatyti, kokie energiniai srautai išėjo iš jūsų minčių ir jausmų lauko ir ką jie sukūrė aplinkoje. Vėl nauji apmąstymo objektai. Taip jūs lavinsite savo gebėjimą mąstyti vis kitaip. Ir kai atsivers aukštesnės sąmonės laukas, jis jums jau nebekels baimės, o ramiai galėsite įvertinti tai, ką suvokiate ir viską priimsite kaip dabarties faktą, kurį galėsite pakeisti savo elgesiu ir savo naujomis idėjomis.

 Svarbu išsiugdyti mąstymo tikslingumo įprotį, pažinti savo emocijas ir iš jų išsilaisvinti, tai yra mąstyti be emocijų įtakos ir kiekvieną kartą stengtis mąstant apie situaciją, į ją pasižiūrėti iš vis platesnių pozicijų. O vėliau jau bus galima įvertinti, kokie visatos dėsniai ar principai suveikė, kad susikūrė vienokia ar kitokia situacija. Be galo svarbus yra mąstymo greitis. Ne netikslingų minčių atsiradimo greitis ar šokinėjimas nuo vienos minties prie kitos, bet gebėjimas greitai apjungti daugybę faktų į vieną visumą, rasti ryšį tarp tų faktų, suvokti veikiančių dėsnių esmę ir dar daugybę kitų dalykų. Kol mąstymo greitis yra lėtas, žmogus iškelia tam tikrą mintį ir kol ja seka, pastebi, kad jau ir pamiršo pradinės minties idėją. Atrodo, jog mintis plauktų prieš upės srovę, vangiai, lėtai, tarsi nenorėdama mąstyti. Taip ir būna, kai žmogus turi tam tikrus mąstymo įpročius ir jų nekeičia daugybę metų, tai tas pasipriešinimas kitokiam mąstymui sulėtina minties eigą. Ar pastebėjote, kaip lėtai formuojasi žodžiai mintyse (išskyrus tuos atvejus, kai valdo galingos emocijos, bet tada lengvai liejasi nevaldomos mintys)? Žodžius dar galite pasakyti tam tikru greičiu, bet suvokimo idėja ateina labai lėtu tempu. O aukštesniame sąmonės lygmenyje minčių tėkmės greitis yra labai didelis. Gali nespėti net įsisąmoninti suvokiamą idėją, nes ji greitai yra pakeičiama nauja idėja. Ateinanti informacija būna aiški, tiksli, bet protas negeba jos greitai priimti ir įtvirtinti kaip žinojimą. Tokiu atveju, geriau naujas mintis užsirašyti, kad vėliau būtų galima prie jų sugrįžti ir įtvirtinti savo patirtyje. Juk pasitaiko, kad ateina gera mintis  ir po kelių sekundžių ją visai pamirštate. Prisimenate jausmą, prisimenate temą, bet tiksliai išgirstos formuluotės nebeprisimenate. Kaip ir su sapnais būna: naktį prabudus jį prisimeni, o ryte informacija jau būna išnykusi. Taip yra ir su idėjomis, kurios atsiveria aukštesnės sąmonės būsenoje. Kol jums pavyksta būti toje aukštesnės sąmonės būsenoje, jums daug kas būna aišku, bet tik susižemina vibracijos, sąmonės lygis krenta ir ta aiškiai suprasta idėja, tampa sunkiai prisimenama, o po kurio laiko net ir užrašyta idėja nebėra taip aiškiai suprantama, kaip tą pajautimo akimirką. Atsiranda net abejonės tomis savo mintimis, gal net pasipriešinimas. Nes jūs grįžtate į įprastą mąstymo formą ir kas tai formai nepriimtina, tą ir atmetate. Tai labai dažnai pasikartoja su Tikėjimu ir Pasitikėjimu Kūrėju. Aukštesnės sąmonės būsenoje suvokiate savo sąlytį su Kūrėju, su visu pasauliu ir visiškai neabejojate Aukščiausios Sąmonės  (Absoliuto) egzistavimu. Tereikia prižeminti savo energinio lauko vibracijas ir tas suvokimas tarsi išgaruoja. Pradeda veikti aiškus loginis protas su visais prieštaravimais ir abejonėmis tam, ką patyrei aukštesnės sąmonės būsenoje. O kad save galėtum pateisinti, viską, ką jautei, priskiri vaizduotei. Bet, sąmonei pakilus į aukštesnį energinį lygmenį, vėl pojūčiai grįžta ir abejonės išnyksta. Ir juo lengviau ir dažniau pereinate į aukštesnį sąmonės lygmenį, tuo naujas aplinkos suvokimas labiau įsitvirtina jūsų patirtyje ir tuo mažiau kelia abejonių.

Būnant aukštesnės sąmonės lygmenyje pastebi,  koks gyvenimas yra įdomus, kaip kiekvienas įvykis yra tarpusavyje susijęs, kaip gali keisti situacijas, keisdamas vien savo vidines būsenas, kaip išorinis pasaulis atspindi jūsų vidinius išgyvenimus. Jūs tarsi išgyvenate papildomą gyvenimą tose pačiose sąlygose. Jumyse aktyvus būna tiek išorinio pasaulio gyvenimas, tiek vidinio pasaulio gyvenimas. Ir kiekvienas iš jų turi vienodą svarbumą jūsų gyvenimo pažinime ir patirčių kaupime. Viskas apsijungia į bendrą, harmoningą gyvenimo srautą, kuriame persipina vertybės ir siekiai tiek išorinio, tiek vidinio pasaulio.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Blogą talpina WordPress.com. | Sukūrė: Anders Noren

Aukštyn ↑

%d bloggers like this: