7 ciklai (19)

    Žmogaus sąmonė susilieja su sielos sąmone. Žmogui tampa aišku, kad ne jo ego yra svarbiausia struktūra. Atsiranda bendruomeniškumas, atsiranda kitos vertybės. Vėliau sielos sąmonė susilieja su Aukščiausiuoju Aš, su Esybe. Siela išlieka savarankiška, bet susiliedama su esybės sąmone, ji sugeba suvokti visų esybės sielų visus įsikūnijimus. Ji suvokia, kodėl vienas žmogus elgiasi vienaip, o kitas kitaip ir koks tarp jų yra ryšys. Susiliejus su esybės sąmone, siela suvokia visą save: visų esybės sielų visus įsikūnijimus. Suvokia vienu momentu ir suvokia prasmę kiekvieno įsikūnijimo. Tada aiškiai matoma didybė to, ką sukūrė Dievas, sukurdamas žmogų. Esybės kitų sielų gyvenimai gali būti vadinami paraleliniais gyvenimais. Nes ką išgyvena kitų sielų bet kuris įsikūnijimas, pereina į esybės sąmonę. O kai tu esi susiliejęs su esybės sąmone, tu apjungi visus savo gyvenimus. Ne kaip konkrečios savo sielos įsikūnijimų gyvenimus, o kaip esybės sielų įsikūnijimų gyvenimus. Tu suvoki SAVE. Tu ir Tavo Vienatis (Tavo esatis). Toks žmogus tai Pakylėtasis Valdovas, kuris yra įsikūnijęs Žemėje, kuris atlaisvino žemiškuosius blokus, atidirbo (bent jau iš dalies) karmą ir sugeba esybės sąmonę įtvirtinti žmogiškojoje sąmonėje. Toks žmogus mato viską ir iš karto. Mato žmogaus gyvenimo esmę, mato buvusius savo ir kitų žmonių įsikūnijimus, mato priežastinį ryšį tarp žmonių, mato Dievo planą, kurį žmogus turi išreikšti per savo gyvenimą ir mato visą grožį, visą didingumą, subtilumą. Jam nėra apribojimų nei laike, nei erdvėje. Jis gali sukoncentruoti savo dėmesį bet kuriame pasaulio taške. Jis gali pasirodyti kaip vizija bet kuriam žmogui ir perteikti jam realią idėją. Jam nereikia išskaidyti savo materialaus kūno ir vėl jį surinkti kitame pasaulio taške. Jam užtenka materializuoti savo energiją į kūno formą. Ir čia kalbama apie realų žmogų, tik jo sąmonė susijungusi su esybės sąmone. Esybės sąmonė veikia kaip ir Dievo. Ji išskaido savo suvokimą į daugybę dalių ir ji sugeba viską apjungti. Bet esybė nesugeba apjungti skirtingų pasaulių, žvaigždžių gyvenimo. Tam ji neturi tiek jėgos, kiek turi aukštesnės būtybės nei esybė.

Dievas apjungia viską. Jis suvokia viską. Jis save nuolat išskaido ir surenka. Jis nuolat save kuria ir atnaujina. Ir Jis sukūrė tobulą žmogų. Ir tas tobulas žmogus, skaitytojau, esi tu. Ar tau pavyko suvokti savo didingumą, grožį, subtilumą? Žinoma, dar ne. Bet būtent tai ir yra nauja jūsų gyvenimo pakopa – savęs suvokimas.

Grįžtame prie žmogaus aukščiausiosios dalies – esybės (arba dvasios). Ji susieta su Kristaus sąmone. Virš Kristaus sąmonės formuojasi aukštesnio lygio sąmonė, bet žmogui tai nebėra taip svarbu žinoti. Tai daug aukštesnio energinio ir intelektinio išsivystymo gyvybės forma, kuri apima visai kitą išraiškos sritį. Žmogui turi būti svarbu tai, ką jis gali pasiekti būdamas Žemėje. Iki šiol žmogus manė, kad svarbiausia yra jo žemiškoji veikla. Deja, šiuo atveju, žmogus save pažįsta tik dalinai. Visumą sudaro du pasauliai: materialus ir nematerialus. Vadinasi žmogaus visumą sudaro materija ir nematerija. Kas yra materija, jūs žinote: tai fizinis, emocinis, mentalinis ir eterinis kūnai. Nematerija – tai siela ir esybė (dvasia). Iš Kristaus sąmonės lygio skaidosi individai – šviesos kūnai, kurie apsijungia materiją ir nemateriją, taip pradėdami formuoti materialią gyvybę. Labai sunku paaiškinti, kas yra esybė ir kas yra siela. Iš žmogaus pozicijų žiūrint: esybė – tai aukštesnioji subtilioji žmogaus dalis. Jos sąmonė yra aukštesniame lygyje nei sielos, vadinasi, ji suvokia ir žino daugiau nei siela ir dar daugiau, nei žmogus. Bet esybė save sužemina – sumažina vibracijas ir tampa siela, vėliau, žmogumi su jo asmenybe. Esybė yra individualybė, kuri gali išsireikšti Žemės plotmėje kaip tam tikras materialus taškas. Dievas nėra apčiuopiamas, nes jis yra viskas. Esybė yra atskira Dievo dalis. Nors ji žmogui nesuvokiama ir neaprėpiama, bet ji jau yra individuali išraiškos dalis. Kiekvienos esybės sielos gyvena visiškai savarankiškus gyvenimus. Jos neturi nieko bendro, nebent tai, kad visos priklauso Esybės sąmonei, bet išraiška būna individuali. Jų įsikūnijimai neturi tarpusavyje jokio apčiuopiamo ryšio ar įtakos vienas kitam. Gali pasijusti energetinis artumas, bet ir tai įmanoma tik tada, kai sielų branda yra viename lygmenyje. Bet ir esant skirtingų esybių sieloms, jūs galite pajusti artumą vien dėl to, kad atitinka vibracijų lygis ir atitinka pasaulio suvokimas.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Blogą talpina WordPress.com. | Sukūrė: Anders Noren

Aukštyn ↑

%d bloggers like this: