7 ciklai (13)

   Kristaus sąmonės lygyje susiformuoja esybė, kuri save išskaido į žemesnių (tankesnių) vibracijų struktūrą – sielą (sielas) ir įsikūnija tam tikroje plotmėje. Į Žemę gali ateiti sielos, kurių sąmoninga išraiška pirmą kartą pasiekė materialią plotmę – tai vadinamieji tikrieji Žemės gyventojai ir gali ateiti į Žemę tos sielos, kurios jau egzistavo kituose pasauliuose, kurios jau turi tam tikrą patirtį. Žinoma, jos jau yra aukštesnio sąmoningumo lygio, bet dar nepasiekusios savo išraiškoje Kristaus sąmonės ir dar nepapildė šio energinio sluoksnio nauja jėga. Bet tos sielos yra brandžios, jos labiau išjaučia ryšį su Aukščiausia Sąmone ir jos atsineša sudėtingesnes užduotis į Žemę, pvz. Aristotelis, Sokratas, Hemingvėjus ir t.t. Yra sielų, kurios įsikūnija tam tikrame laikotarpyje su nustatyta aukšta energetika – tai Dalai Lama, Sai Baba, daugelis popiežių, vienuolių. Jų vibracijos nebuvo sužemintos iki pačios grubiausios, todėl jų paskirtis yra skleisti šviesą ir meilę, tikėjimą ir pasitikėjimą. Bet niekada negali vertinti ir sakyti, kad ta siela geresnė, nei kita. Nieko nėra sudėtingiau ir labiau gerbtina, kai siela, gavusi pačias žemiausias vibracijas, sugeba jas kelti ir save auginti. Todėl prisiminkite, tarp visų jums skirtų užduočių yra viena, kuri skirta visiems – tai savo vibracijų pakėlimas. O ką reiškia vibracijų pakėlimas? Savęs auginimas, saviraiškos didinimas, savo gerųjų savybių ugdymas, dvasingumo išskleidimas, meilės ir gerumo jausmo įtvirtinimas savo kasdienybėje, savo veikloje, sąžiningumas, dora, atsakingumas, tolerancija. Visų šių gerųjų savybių pripažinimas ir įtvirtinimas savo kasdienėje veikloje, savo mintyse ir jausmuose. Tokia siela, kaip gėlės sėklelė, save brandina, augina ir skleidžiasi gražiausio žiedo pavidalu. Tik tas žiedas retai kam išsiskleidžia per pirmą įsikūnijimą. Jos auga ir bręsta per daugelį įsikūnijimų. Žmogaus siela žino, kaip svarbu tikėti ir pasitikėti Dievu, nes tai gyvybinė energija, kuri ją stiprina. Tik žmogaus sąmonė tą žinojimą apriboja, nes žmogaus sąmonė atsiduria tam tikroje energinėje aplinkoje, kur vibracijos taip pat žemos ir kur labiau pasireiškia žmogaus antroji čakra, o ne trečioji.

Siela ateina į Žemę, kaip ugninis kamuolys. Skaidri, tyra. Ji įsitvirtina jai paruoštame kūne ir paruoštoje aplinkoje, tada išsiskleidžia vaivorykštinės auros kaleidoskopas. Siela švyti pačiomis gražiausiomis spalvomis ir… atsitrenkia į suvokimo  filtrus. Pirmiausia, kas turi įtakos suvokimo filtrui – tai tos vietovės kolektyvinės sąmonės suformuotos nuostatos. Tiksliau, įtakos turi tėvų ir kitų artimų žmonių požiūris į gyvenimą, jų suformuotos gyvenimiškos tiesos, jų prisirišimai ir įsitikinimai. Žmogus gimsta (pirmą įsikūnijimą) tyras, kaip angelas. Jo nuoširdumas, gerumas skleidžiasi visa jėga, kol aplinkos vibracijos ir kolektyvinė sąmonė užspaudžia ir užblokuoja tą gerumą. Maži vaikai būna tyri, švelnūs, tik vėliau yra blokuojami namų atmosfera, šalies atmosfera, Žemės atmosfera.

Lemūrijos laikais į Žemę atėjo daug sielų, subrendusių kituose pasauliuose. Jos sugebėjo kontaktuoti su aukštesniuoju pasauliu, sugebėjo prisiminti savo sielos užduotis ir tiesioginę paskirtį. Tik žeminant Žemės vibracijų lygį, atsirado atskirtis nuo tos Aukščiausiosios Sąmonės dalies, su kuria tiesiogiai buvo susijusios ir sielos, gyvenusios Lemūrijos laikais. Dalis sielų sugrįžo į savo esybę, į AŠ ESU, KAS ESU lygmenį ir rinkosi kelius kituose pasauliuose, kad toliau galėtų vystyti materialumą ir formuoti energiją. Arba pasilikdavo kaip Dvasios Mokytojai – Pakylėtieji Valdovai tame energiniame lygmenyje, kuris tiesiogiai dirba su sielomis, esančiomis įsikūnijime Žemėje. Bet buvo sielų, kurios sutiko sužeminti savo vibracijas ir apsigyventi labai sudėtingose žemiškose situacijose. Tai, kad atlantiečiai gyveno gerai, buvo išradingi, kūrybingi, nestokojo nei maisto, nei vandens, tai nesudarė gerų sąlygų aukštų vibracijų sieloms. Vibracijų lygis tik smuko, energetika sunkėjo, išgyvenimo sąlygos sielai (ne žmogaus kūnui) tik sunkėjo. Bet siela, prisiėmusi įsipareigojimus, reinkarnuojasi Žemės erdvėje vėl ir vėl, kol įvykdys tai, ką buvo įsipareigojusi. Bendras planas visoms sieloms – kelti vibracijų lygį, praplėsti sąmoningumą, išskaidyti priimamą dievišką energiją į naujus energinius srautus. Ką reiškia išskleisti dievišką šviesą? Tai, kai žmogiškoji sąmonė neužsiblokuodama priima aukštas vibracijas iš Aukščiausios Sąmonės ir per žmogišką protą, širdį ir veiksmą tą šviesą išskaido į Žemės erdvę ir  į visatą. Žmogus tarsi laboratorija, kurioje baltą šviesą skaido į milijonus vaivorykštės spalvų atspalvius, taip formuojant naujumą ir įvairovę.

Kiekviena siela prieš įsikūnijimą Žemėje, priima tam tikrus įsipareigojimus. Tie įsipareigojimai atitinka visos Visatos vystymosi eigos kryptį. Visatoje judėjimas vyksta pagal tam tikrą matricą. Bet koks veiksmas, bet kurioje erdvėje turi savo atgarsį kitoje Visatos erdvės vietoje. Viskas yra sujungta, viskas turi savo prasmę ir yra nustatoma tam tikra eiga Visatoje egzistuojančių elementų. Jeigu yra nustatyta, kad Žemė atsakinga už Meilės energijos „gamybą“, vadinasi visos sielos, ateinančios į Žemę, turi pagrindinį įsipareigojimą, kuris atspindi pačios Žemės įsipareigojimą – formuoti Meilės energiją ir tą energiją per Matricos kanalus pripildyti visą Visatos erdvę. Yra Visatoje daugybė jausmų formų, kurių egzistavimo žmogus neapčiuopia, bet tai nereiškia, kad tų jausmų egzistavimas nedaro tam tikros įtakos ir žmogaus vystymuisi. Skruzdėlytė laksto po savo skruzdėlyną ir jai atrodo, kad nieko pasaulyje daugiau nėra ir nieko nereikia. Bet ji klysta. Jeigu nebūtų sudarytų  sąlygų, jeigu nebūtų miško, nebūtų oro, nebūtų spyglių iš kurių ji padaro savo skruzdėlyną – ji negalėtų egzistuoti. O kai ji ramiai gyvena savo skruzdėlyne, ji nesuvokia, kad aplink vyksta labai daug gyvenimo formų – yra laukiniai, naminiai gyvūnai, paukščiai ir žmonės. Visi egzistuoja toje pačioje erdvėje ir kiekvienas daro savo įtaką tai erdvei. Taip ir žmogus, gyvendamas, atrodo, tik savo paprastą žmogišką gyvenimą, daro įtaką visai Visatai. O Visatoje vykstantys procesai tiesiogiai ir netiesiogiai daro įtaką žmogui. Jeigu Visatos  tam tikroje zonoje yra užfiksuojamas neigiamas energinis balansas, tada yra paskatinimas tam tikros planetos didesnio indėlio suformavimas į teigiamo balanso sukūrimą. Pvz. paskatinami žmonės labiau išjausti ryšį su Dievu ir labiau išspinduliuoti Meilę ir Gerumą. Žmogus gyvena daugybę metų ir net nesureikšmina to, kad turėtų daugiau išskleisti Meilės ir Gerumo. Tada į Žemę ateina pranašai ir paskatina tai daryti. Arba suformuojami energiniai srautai, kurie sugeba pačiuose žmonėse išjudinti Meilės energiją. Šiuo metu yra naudojamas antras variantas – didinami teigiamų energijų srautų galia žmogaus gyvenime.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Blogą talpina WordPress.com. | Sukūrė: Anders Noren

Aukštyn ↑

%d bloggers like this: