Apie suteiktą viltį

Vakar per seansą buvo duotas šis pranešimas:

Jėzaus malda, ištarta prieš jo nukryžiavimą – tai begaline apsauga žmogui nuo blogio, kuris nuolat siaučia Žemėje ir pasireiškia bet kokia forma. Bet tikėjimas Dievu, visiškas atsivėrimas Jam meile net plačiomis blogiausiomis sąlygomis esant, apsaugo žmogaus sielą. Jėzus sakė maldą žinodamas, kad jo kūnas bus neišsaugotas, bet siela liks susieta su Kūrėju ir šio tikėjimo dėka jo siela nebuvo užgrobta blogio jėgos. Jeigu Jėzus būtų nors akimirką suabejojęs Kūrėjo šviesa ir tiesa, jo siela būtų buvusi užspausta ir Žemėje būtų įsitvirtinusi neviltis, kuri apgaubtų kiekvieną žmogų begaliniu psichiniu skausmu. Bet Jėzus nesusvyravo, jis visiškai pasitikėjo Kūrėju ir ėjo į savo nukryžiavimą šventai tikėdamas, kad savo sielą jis visiškai išsaugojo Kūrėjui, Šviesai. Ir taip paliko Žemėje viltį ir galimybę žmogui visados pasirinkti šviesą ir šviesoje išgyventi. Jeigu Jėzus būtų abejojęs, tai nebebūtų tos taisykles, kad gėris visada nugali. Tokių akimirkų, kaip Jėzus prieš savo nukryžiavimą atsivėrė Dievui, buvo daugybę kartų ir su kitais didžiais pranašais ir jie visi rinkosi Kūrėjo šviesą, tiesą, meilę, taip sustiprindami viltį žmonijai, stiprindami šviesos jėgas, prieš tamsos egregorą, kuris maitinasi žmonių tamsiomis mintimis, kurie tiesiog įeina į smegenis ir paveikia žmogų taip, kas jis pats nebemąsto, o į jo kūną įeina tamsos jėga ir jame gyvena, naudodamasi žmogaus energija. Taip žmogus tampa bejausmiu, nesvarbu, kad emocingu, piktu ir nesąmoningu. Taip per žmogaus kūną ir protą pasireiškia ne žmogaus siela, o tamsos egregoras. Kad tai nesiplėstų taip galingai, jums buvo duota Jėzaus malda Kūrėjui, kurią žmogus tardamas vėl iškelia viltį, kad gėris gali nugalėti, kad dieviškoji sąmonė gali žmoguje prabusti. Ir tame tikėjime atsiranda kitas pasaulis, tame tikėjime susiformuoja šviesos pasaulis, tame tikėjime gali  gyventi žmogus, daugybe žmonių, gali vystytis miestai ir visa planeta. Bet, kad tai įvyktų, žmogus turi išgyventi susikirtimo su tamsa akimirką ir pasirinkti šviesą. Per gyvenimo išbandymus, savo aiškiu sąmoningu pasirinkimu ir veiksmais, pasirinkdamas šviesą ir gėrį, žmogus pradeda kurti šviesos pasaulį ir tada atkeliauja Arkangelas Mykolas ir atlaisvina žmogų nuo tamsos egregoro.

Pakartoju Jėzaus maldą, pasakytą prieš nukryžiavimą:

Tėve, mano mylimas Tėve,

Aš kreipiuosi į tave šiandieną

Su begaliniu džiaugsmu širdyje,

Su meile ir dėkingumu.

Didžiosios Meilės srovės teka per mane

Kai tik pakeliu akis į Tave.

Tu mane laimini ir tas palaiminimas

Suteikia man jėgų  žengti savuoju keliu.

Tavęs pajautimas išdegina bet kokią abejonę

savimi, bet kokį nerimą.

Aš žinau: Tu mane myli ir

Vardan Tavęs, Tėve, Aš žengiu

savo gyvenimo keliu aukštai pakelta galva

ir su tvirtu žinojimu:

Tu esi mano Jėga. Mano Meilė ir mano Širdis.

Tu esi mano Išmintis ir mano Tikėjimas.

Aš šlovinu gyvenimą, kurį Tu man dovanojai.

Aleliuja

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Blogą talpina WordPress.com. | Sukūrė: Anders Noren

Aukštyn ↑

%d bloggers like this: