Skolos atidavimas

     Nuolat susitinku su viena moterimi, pavadinsiu ją Vita. Prieš pusę metų man parodė jos praėjusį gyvenimą, kuris susipynė ir su mano gyvenimu. Seanso metu nusikėliau į Indiją, kur Vita gyveno pasiturinčioje šeimoje. Tėvas ją labai mylėjo, suteikė gerą išsilavinimą, bet ji ištekėjo už vyro, kuris neįvertino jos siekio mokytis, siekio padėti kitiems žmonėms. Tas vyras norėjo, kad jo žmona būtų tik jo vaikų mama ir viena iš haremo moterų. Vitai toks gyvenimas visai nepatiko ir šalyje įvykus kažkokiam maištui, ji pabėgo iš namų. Ji pasislėpė mažame Indijos kaimelyje, kur pradėjo mokyti vaikus skaityti ir rašyti. Gyveno labai varganai, bet džiaugėsi tuo gyvenimu. Ir tada pamatau save. Esu vyriškis, keliaujantis iš kažkokios šalies būtent pas Vitą. Mano užduotis buvo konkreti: surasti Vitą ir nuvežti ją į bendruomenę, kur ji galėtų skleisti savo vidinius gabumus. Kai pasiekiau tą kaimelį, Vita jau sirgo mirtina liga. Kai ją sutikau, ji jau merdėjo ir jai padėti niekuo negalėjau. Taip ir mirė ji ant mano rankų, o aš savo užduoties ir neįvykdžiau. Todėl, jai mirštant, pažadėjau ją susirasti kitame gyvenime ir jai padėti.

Štai, gyvenimas mus ir suvedė. Metai laiko bendraujam, o aš vis dar nesuvokiu, kaip turėčiau jai padėti, kokią skolą turiu jai atiduoti. Bet vakar vakare pagaliau įvyko tai, ką turėjau padaryti praėjusiame įsikūnijime. Seanso pabaigoje pasijungė Viešpats Maitrėja ir paskelbė ją savo pasiuntine. Pasitaiko, kad pasijungę Mokytojai kai kuriuos paima į savo mokinius, o kai kuriuos (rečiau) į savo pasiuntinius. Suvokiu, kad tai gilesnis susiliejimas su Pakylėtuoju Valdovu ir po vakarykščio įvykio supratau, kaip tai rimta. Praėjusiame įsikūnijime aš jos ieškojau po visą Indiją, kad tik galėčiau sustiprinti jos ryšį su Mokytoju, o to nepadarius teko dabartiniame įsikūnijime taip suformuot savo gyvenimą, kad per save pajėgčiau perleisti Mokytojų energiją ir atlaisvinti Vitą, kad ir ji pajėgtų priimti Viešpaties Maitrėjos energiją.

Kai perdaviau Vitai Viešpaties Maitrėjos žodžius, netikėtai atsisukau į jo portretą ir su begaliniu džiugesiu sušukau: aš tai padariau. Pagaliau įvykdžiau savo užduotį, pagaliau padėjau atsilaisvinti Vitos sąmonei. Toks džiaugsmas širdyje nuvilnijo. Vakare, atgulusi į lovą, jaučiau kaip praėjusio įsikūnijimo mano sąmonės dalis palengva liejosi į mano kūną su švelnia, meilės kupina energija.

Apie tai rašydama noriu pasakyti, kad mūsų gyvenime nėra atsitiktinų žmonių, nėra atsitiktinų įvykių. Viskas susipynę mūsų gyvenimų matricoje. Ir atsilaisvinus blokui viename matricos taške, atsilaisvina energijų tekėjimas per daugybės žmonių gyvenimus. O jei Pakylėtieji Valdovai suteikia pasiuntinio statusą – tai yra labai svarbu mūsų sielai ir mūsų gyvenimui Amžinybėje. Juk mes nuolat gyvename ir mūsų šiandienos suformuota patirtis įsilieja į Visatos sąmonę. Žemiškajam protui lieka tik augti, kad teisingai suprastume šitų procesų prasmę.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Blogą talpina WordPress.com. | Sukūrė: Anders Noren

Aukštyn ↑

%d bloggers like this: