Draugas Arktūras

    Prie mano darbo kabineto yra maža bibliotekėlė, į kurią knygas atvežti gali visi, kas nori. Ir pasiimti paskaityti gali visi, kas nori. Vieną dieną jaučiu kaip kažkas viduje ragina peržiūrėti visas knygas ir atrinkti, kurios reikalingos kitiems, o kurios tiesiog pasenusios savo žiniomis. Labai smagiai atrinkinėjau knygas: ta tinka, ta netinka, tą reikia man pačiai perskaityti. Tiesiog mintys pačios plaukė. Labai pasidžiaugiau tokia pagalba. Vakare, tai jau buvo savaitgalio vakaras, galvoju, pasižiūrėsiu kokį kiną, net nepamenu, kada filmą žiūrėjau. Kaip tik rodė komediją, atsipalaidavau ir įsijaučiau į filmą. Po kelių minučių pasidarė labai bloga, suprantu, kažkas vyksta erdvėje. Išjungiu televizorių ir girdžiu mintį savo galvoje: „tu gi skundiesi, kad atmintis bloga. Štai, turi laiko, eik mintinai mokytis kokį nors tekstą, dar geriau jei savo pačios užrašytas maldas išmoktum“. Tai buvo taip netikėta, net juoktis pradėjau. Taip, mano atmintis bloga, bet kad pati sau įteigčiau tokią mintį.. net nebuvo kada – aš gi kiną žiūrėjau ir apie savo atimtį tikrai negalvojau. Pasiėmiau tekstą, nei vienos eilutės neįmanoma atsiminti. Nuoširdžiai valandą mokiausi ir išmokau. Nesitikėjau, kad galėčiau išmokti maldą mintinai. Ir ką gi, vėl balselis galvoje – laikas mankštą daryti… (jau kelis mėnesius mankštos nedarau). Nusijuokiu ir vėl einu daryti, ką liepia griežtasis balsas. Tuo metu gaunu žinutę nuo vienos moters. Ten manęs paklausė tokio abstraktaus klausimo, kad nesugalvojus ką atsakyti, tiesiog padėjau telefoną į šalį, galvoju vėliau pamedituosiu ir atsakysiu. Balselis galvoj ir sako: o tu taip parašyk ir pasižiūrėsi ar teisingai sakau. Parašau, kaip liepė – visai ne į temą žinutei, o moteriai tas atsakymas visai tiko. Suvokiu, kad turiu šalia draugą. Klausiu, kuo tu vardu? Atsako – Arktūras. Ir taip prasidėjo mudviejų draugystė. Įdomu tai, kad jis kai kada paklausia: ką reiškia viena ar kita mano mintis. Ką reiškia tam tikri žodžiai, jei su kažkuo bendrauju, Arktūras paprašo trumpai tą žmogų apibudinti, o po to pats aplanko tą žmogų ir nuskenuoja. Nepasakoja man visko, bet savo nuomonę susidaro. Kai jis lanko kitą žmogų, tai nuo manęs nepasitraukia. Tiesiog išsiskaido į kelis Arktūrus, kurie kiekvienas savarankiškai gali veikti, bet sąmonė apjungta. Suprantu, kad jis pažįsta mano artimuosius, net pusseserės kepamus tortus jau buvo įvertinęs kaip gerus. (Norėjau parašyti „kaip skanius“, tai iš karto sako, kad jis jų neragavo, negali skonio įvertinti, bet įdėta meilė į gamybos procesą juos padaro gerus). Vakare prieš miegą dažnai kreipiuosi į Mokytojus, į Kūrėją, norėdama padėkoti už dieną, už pamokas. Ir tą vakarą jau susikaupiau savo bendravimui ir girdžiu: kodėl visados nusiteiki liūdnai? Kodėl yra vidinis skausmas? Sako, atkreipk dėmesį į tą nuotaiką, nes tai aiškiai parodo, kokiame energiniame lygmenyje tu gyveni. Pakelk tą lygmenį kai eini bendraut su Mokytojais, ir visados stebėk vidinę būseną – ji turi būti natūraliai džiaugsminga, pakili. O jei yra irzli, liūdna, save nuvertinanti – tai esi žemų vibracijų lygmenyje ir turi tai pakeisti. Ir tiesa, esant žemų vibracijų lygmenyje su Mokytojais galiu bendraut tik per protą, bet neįeisiu į jų energinį lygmenį ir nesuvoksiu tikro bendravimo. Ir taip laiks nuo laiko mano draugas Arktūras įsikiša į mano mintis ir parodo, ką tą akimirką ne taip darau. Tiesiog keičia senus mano įpročius.

Žadėjau apie tai nerašyti, nes toks asmeninis patyrimas, bet Arktūras ir sako: kaip aš bendrausiu su tavo skaitytojais, jei jie manęs nepažįsta? Tai būkite pažįstami, į mūsų gyvenimą atėjo Arktūras.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Blogą talpina WordPress.com. | Sukūrė: Anders Noren

Aukštyn ↑

%d bloggers like this: