Pažintis su Atlantida

    Ne visados regėjimai būna iki galo aiškūs, ne viską pavyksta apjungti, todėl dažnai tiesiog išgyveni procesą, juo pasidžiaugi ir… nesuvoki, kokie jie svarbūs.

Liepos mėnesį paskambino mano draugė Dalia iš Krajono sodelio, atrodo asmeniniu klausimu ir apie tai nereiktų rašyti, bet būtent tada ir prasidėjo naujų darbų etapas. Ji paskambino ir pasakė, kad lūžo koją. Ir tą koją lūžo kieme, lygioje vietoje, tarsi būtų galva apsvaigusi ir ore apsisukusi, bet aiškiai girdėjo kaip koja lūžta, vadinasi, sąmonės nebuvo praradusi. Aš pamėginau paklaust Krajono, kodėl taip atsitiko? Atsakė: valo savo erdvę dar didesnei šviesai susikoncentruoti. Taip ir nusprendėm, kad per fizinę kančią turi išdeginti savo aplinkos negatyvumą.

Praėjo kelios savaitės ir aš nuvykau ten daryti seansų. Susėdom su viena moterimi ir jaučiu, kad asmeninio seanso šiuo metu nebus. Pasikvietėme Dalią ir mintimis pajungėme dar vieną moterį, kad susiformuotų trikampis. Aš pati buvau stebėtoja. Susiformavo trikampis ir jo viduje pradėjo siautėti juodas tornado. Tas tornado, kylantis giliai iš praeities, pradeda siautėti Žemės paviršiuje ir formuoja negandas. Dalia prisiminė keistus tornado požymius jos namuose jau kurį laiką. Pasirodo, kad būtų galima suvaldyti ir panaikinti tą juodą tornado, jį reikėjo sukoncentruoti į kūną, bet kūną jis tuo metu pažeidžia. Tai tornado įsuko Dalią ir lūžtant jos kojai, joje įsitvirtino. Trikampyje pavyko tornado energiją suvaldyti ir išdeginti. Kai trikampyje tapo šviesu, jame susiformavo laiko kapsulė ir pasimatė didingas žmogaus formos siluetas. Ta būtybė (negaliu jo įvardyti nei žmogumi, nei dievybe) pasiūlė man keliauti su juo ta laiko kapsule. Aš sutikau ir pamačiau žemyną: suvokiu, kad šiltųjų kraštų, nes matėsi smėlis, palmės. Ten buvo gražūs rūmai dviejų pakopų laiptais, su aukštomis kolonomis. Mudu pradėjom lipti laiptais ir priešais užvertas aukštas duris, manęs paklausė: ar aš pasiruošusi dar kartą keisti savo gyvenimą, nes įėjus į tuos rūmus mano gyvenimas vėl keisis nepriklausomai nuo asmeninių mano norų. Žinoma, sutikau. Toks tas mano kelias. Kai atsidarė durys patekau į žydrą erdvę. Joje daugiau nieko nebuvo – tik tiršta žydra erdvė. Pastovėjau ten kurį laiką ir pajaučiau, kaip su ta žydra erdve grįžau per laiko kapsulę į savo kambarį. Ta žydra energija paplito kambaryje, apgaubė visas moteris. Jos jautė begalinį švelnumą ir gerumą. Po kelių minučių žydroji energija susikoncentravo ir „apsigyveno“  Violetos – Maitrėjos ašrame, kuris tik iš vakaro buvo atidarytas. Suformuotas jis buvo anksčiau, bet diena prieš tą seansą, mane netikėtai iškėlė į viziją prie Violetos – Maitrėjos ašramo. Jo vartai buvo išpuošti gėlėmis, net atidarymo juostelė iš gėlių buvo nupinta. Tą juostelę nuėmus, patekau į ašramą, ten stovėjo daug Pakylėtųjų Valdovų, delnuose jie laikė spindinčius kamuolius, kaip dovanas ašramui. O centre, prie degančio lotoso buvo du sostai. Į vieną atsisėdau aš, į kitą Maitrėja. Tuo vizija ir baigėsi. Jautėsi šventinė nuotaika. Žodžiu, buvo atidarytas ašramas, kuriame kitą dieną apsigyveno žydroji energija.

Ta būtybė, su kuria keliavau, man paaiškino, kad ši laiko kapsulė atėjo iš Atlantidos. Bundant Antlantidos sąmonei, kyla šviesos jėgos kartu su tamsos jėgomis. Šiuo atveju tamsos jėga buvo sukoncentruota tornade ir jeigu jo nebūtų suvaldę, tai jis būtų pridaręs daug žalos dabartiniam žmonijos gyvenimui. Suvaldžius tą tornado, galėjo atsilaisvinti geroji Atlantidos sąmonė, taip aš ir patekau į Atlantidos laikus ir su savimi parsinešiau Atlantidos sąmonės energiją, kuri, žinoma, jau padarė korekciją mano sąmonėje ir mano gyvenime. Todėl ir perspėjo, kad keisis gyvenimas.

Kai grįžau su žydrąja energija aplink kapsulę buvo sustoję povai, kurie kurį laiką jau gyveno Krajono sodelyje. Kai išsiskleidė ta žydroji energija kambaryje, povai pavirto žyniais. Ir nuskambėjo, kad laukia nauji procesai, nes kiekvienas žynys turi rasti su kuo turėtų susijungti ir nuleisti tam tikrą archetipą. Po to žyniai vėl nuėjo į sodelį, bet šį kartą įsitaisė prie tvenkinuko ir sakė, kad koreguos kiekvieno žmogaus sąmonę, kuris tik įeis į Dalios sodybą: nesvarbu su tikslu ar atsitiktinai, su kiekvienu padirbės tik jam įžengus į tą teritoriją. Paklausiau, ar jie gali mane pakoreguot, jie pasijuokė, kad didesnės korekcijos nepadarys, nei man padarė tuose rūmuose. Štai taip prasidėjo pažintis su Atlantidos sąmone. Nors dabar įtariu, kad Atlantida tik tarpinė stotelė tarp dabartinės žmonijos sąmonės ir Aukščiausiosios Sąmonės.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Blogą talpina WordPress.com. | Sukūrė: Anders Noren

Aukštyn ↑

%d bloggers like this: