Maldos salė ir darbo kabinetai

   Kai skaičiau Olgos Obnorskajos knygą „Dvasios Mokytojo Sodas“, susiformavau ir aš tokią meditaciją, kur eidavau pasimelsti kartu su Mokytoju. Tai vyko prieš metus. Vieną kartą sekdavosi lengviau patekti į tą maldos vietą, kitą kartą sunkiau. Aš įsivaizduodavau salę, kur pusračiu sustodavo tam tikri žmonės ir atėjus Sanat Kumarai visi kartu pasimelsdavome. Bet kasdienybė dažnai išmuša iš ritmo ir tas įprotis dingo.

Prieš keletą dienų dirbau seansą su viena nuostabia moterimi. Seanso pradžioje ji negalėjo nusėdėti ant kėdės, tai atsigulė ant žemės. Aš pasitraukiau į šoną ir pamačiau kaip El Morija ir Džvalas Kulas padeda atsistoti jos šviesos kūnui. Aš pajutau, kad turiu padėti tam šviesos kūnui kažkur nukeliauti ir netikėtai pamačiau savo maldos salę. Mudvi kartu atsistojome į savo vietas ir prasidėjo procesas – malda ir šviesos skleidimas. Šviesos srautą padavė Viešpats Maitrėja ir nuo mūsų visų susirinkusiųjų nuėmė tamsos skraistę. Kas tie kiti, buvę salėje – aš nepažįstu. Tai matyt kiti žmonės, kurie vienaip ar kitaip buvo pakviesti į tą maldos salę. Po maldos mes visi išsiskirstėme į savo darbo kambarius. Aš susikaupiau pasekti savo klientę. Ji nuėjo į savo kambarį, ją palydėjo Sanat Kumara. Kambarys buvo šviesus, daug gėlių, lentynos su knygomis, o prie lango buvo didžiulis stalas užtiestas audeklu ant kurio buvo užrašyti tam tikri hieroglifai. Klientės darbas buvo stebėti visus hieroglifus ir surasti klaidą, bei sugalvoti kaip tas klaidas pataisyti. Kiekvienas hieroglifas simbolizavo tam tikrą gyvenimą, nesupratau ar skirtingų pasaulių, ar skirtingų žvaigždynų, o moteris  tiesiog turėjo pastebėti, kad visų pasaulių gyvenimai vystytųsi harmoningai ir atitiktų bendrą vystymosi kryptį, o apie susidariusias problemas pasikalbėti ir pasitarti su Mokytojais.

Tada aš pasekiau savo šviesos kūną. Mano kambaryje buvo smarvė. Ten stovėjo du dideli dubenys. Vienas buvo kupinas šviesos, o kitas, didesnis, purvinas ir dvokiantis. Net nusiminiau gavusi tokį kambarį. Kadangi seansas buvo skirtas ne man, tai aš palikau savo kambarį taip ir neišsiaiškinusi, ką reiškia tie dubenys. Grįžau prie klientės, Sanat Kumara jai pasakė, kad ji per savo meditacijas gali ateiti į savo darbo kambarį ir jame dirbti. O mano reikalas buvo grąžinti tą moterį į savo fizinį kūną. Prieš grįžtant, maldos salėje mums abiem prie krūtinės  prisegė po baltą rožę. Taip seansas ir baigėsi. O vakare man labai norėjosi sužinoti kodėl mano kambarys toks nemalonus. Grįžau į tą kambarį su Sanat Kumara. Jis ir sako, vienam dubenyje yra šviesos pasaulis, o kitame materijos pasaulis. Jis savaime yra tamsesnis dėl materijos, o smirdi, nes žmonės suformuoja daug negatyvumo. Tiesiog, Mokytojai taip mato mūsų Žemę. Aš paklausiau, juk mūsų gamta yra nuostabi, ji negali skleisti tokios bjaurasties, tai man paaiškino, kad čia ne Žemės energetika, o žmonių. Vėl paklausiau, kaip Mokytojai prisiverčia su mumis dirbti? jis nusijuokė, kad pirmiausia mūsų jie nevertina ir nekritikuoja, o stengiasi daryti viską, kad tik ką nors galėtų sustiprinti ir galėtume patys tą negerumą sumažinti. Ir jis pabrėžė, kad ir aš turiu išmokti žmogaus poelgių nevertinti, o tik stengtis jam padėti, nežiūrint į tai kokio sąmoningumo yra, kiek dažnai daro tas pačias klaidas ir t.t. Jokio vertinimo. O  kitas darbas, tai iš šviesos dubenio paimti žinias, idėjas ir per savo kūnus nuleisti iki savo materialaus pasaulio – žmonių pasaulio.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Blogą talpina WordPress.com. | Sukūrė: Anders Noren

Aukštyn ↑

%d bloggers like this: