Apie vizijas

Suskaudo vieną dieną nugaroje taškas. Nei pačiai prie jo prieiti, nei paspausti, tai vieną vakarą (2018 04 18) paprašiau Ritos, kad ji pažiūrėtų, kas ten yra. Na ir prasidėjo… vaizdinių buvo daug, apie viską ir nerašysiu, bet vienas, kaip vėliau išsiaiškinau, buvo atsakymas į Vadovo Ho klausimą, kaip vyks kitos civilizacijos buvusių žinių įtvirtinimas dabartinėje kolektyvinėje sąmonėje.

Pasirodė Gizos piramidė. Susiformavo stiprus energijos srautas ir tarsi smėlio stulpas nusileido iš viršaus ir ta piramidė sutrupėjo. Vietoj jos susiformavo didžiulis krištolinis obeliskas. Jo viršuje, tarsi ore kybojo Saulės ženklas. Obeliskas spinduliavo galingą energetinę jėgą, bet jautėsi, kad ta jėga gali paveikti visos Žemės energetiką.

Vaizdinys buvo aiškus, liko išsiaiškinti ką tai gali reikšti. Yra manoma, kad piramidėse yra saugoma visa energinė informacija apie praėjusius žmonių gyvenimus, o obeliskas skirtas prisiminti senovei. Ir paskaičius Vadovo Ho laišką galima daryti prielaidą, kad energiniame lygmenyje buvo sunaikinta saugykla, kuri saugojo praeitų civilizacijų išmintį ir per iškilusį obeliską dabar ta informacija išsispinduliuos ir įsitvirtins kolektyvinėje sąmonėje. Galime daryti prielaidą, kad mūsų civilizacija pasiekė tą išsivystymo lygį, kad gali priimti informaciją, kuri buvo suvokiama praėjusių civilizacijų aukšto sąmoningumo žmonėms. Ši informacija įsitvirtina kolektyvinėje sąmonėje, vadinasi mums nebereikės tiek daug pastangų, kad galėtume keisti bendrą žmonijos požiūrį į tam tikrus dalykus. Tiesiog mūsų naujai suformuota mintis lengviau ras atgarsį kolektyvinėje sąmonėje ir greičiau materializuosis, nes ją palaikys praėjusių civilizacijų išmintis. Tikiuosi, kad naujas mintis visiems bus lengviau suprasti, lengviau įtvirtinti savo kasdienybėje.

Paskutiniu metu pajaučiu daug smulkių fragmentų, kurie keičia požiūrį į visumą, bet tai tik mozaikos dalys ir jas apjungti sunku. Viena iš patirčių, tai pajautimas kaip šalia mūsų yra neregimas pasaulis ir kaip jis nuolat dirba, kad tik mums padėtų. Rodo viziją, kaip Gražina ir Renata keliauja  į Petrą. Aiškiai jas matau turistų rūbais. Matau aplink daug turistų, jie visi domisi olose iškaltomis šventyklomis. Rodo, kaip vaikšto turistai ir tą patį vaizdą rodo iš kitos materijos pusės. Kartu tarp turistų vaikšto angelai ir kitos būtybės ir jos visos stengiasi kiekvienam turistui padėti. Matau, kaip Gražina nusiplauna rankas stebuklingame šaltinyje, kur visi turistai plauna ten rankas. Ir jos kairė ranka visai pajuodavo. Kažkoks prisiminimas iškilo, kur jos ranka buvo pažeista. Ji pati to nemato, bet mato angelai ir jie greit svarsto, kaip jai padėti. Vienas sako, kad reikia pasiųsti prie jos mažą tyrą mergaitę, per kurią paduos spindulį ir galės atitaisyti tą ranką. Žemiškajame plane prie Gražinos netikėtai pribėga maža mergaitė ir kelis kartus timteli už kairės rankos. Gražina jai nusišypso, bando ją pakalbinti, bet mama tą mergaitę pasiima ir nusiveda. Situacija kaip ir visai neverta dėmesio, o iš esmės tai buvo angelų pagalba, kurie per tą mergaitę atgaivino Gražinos ranką. Toliau rodo, kaip viena būtybė nori susitikti su jomis ir kažką perduoti, bet jos nesiruošia eiti, ten, kur ta būtybė yra. Tada žemiškajame plane prie moterų prieina vienas iš gidų ir joms atskirai pasiūlo nueiti į kitą vietovę. Jos sutinka ir gidas jas nuveda būtent prie tos būtybės, kuri joms energiškai kažką perduoda ir dar parodo upelį (kurio nei vienas turistas negali matyti, nes gidai jų ten neveda), bet jos mato ir mato daug drugelių. Tai gali būti tas upelis, kurį Mozė suformavo, kad pagirdyti savo keliauninkus. Ir tada nuskambėjo žodžiai: „niekada nežiūrėkite turisto akimis.“ Turistų akys mato tik materiją, vidinės akys ir širdis gali pamatyti daug daugiau.

Kitas smulkus fragmentas, tai pokalbis su fėja. Ji pasakojo ir rodė, kad žmogus – tai mikrokosmosas. Jo energiniame lauke gyvena visi subtiliojo pasaulio gyventojai, pradedant nuo elementalų, angelų ir baigiant Pakylėtaisiais Valdovais. Jie visi gyvena mūsų materijoje ir mūsų šviesoje arba tamsoje. Ir mūsų negeri jausmai ar mintys labai žeidžia tuos pasaulius. Kai žmogus yra tamsus, tai tie pasauliai tarsi miega, neegzistuoja, bet jeigu jis skleidžia meilę, gerumą, šviesą, tai tie pasauliai savo lygmenyse gyvena aplink žmogų. Tai yra žmogaus mikrovisatoje. Ir mūsų netikėti blogi jausmai juos labai žeidžia. Todėl turėtume prisiimti atsakomybę už tai, kaip jaučiasi „mūsų gyventojai“. Vizija greitai nutrūko ir nepakako laiko perprasti kaip tie pasauliai apsijungia. Bet esmę parodė: žmogus yra apgaubtas dideliu energiniu kamuoliu ir tai yra jo mikrovisata, kurioje egzistuoja subtilusis pasaulis ir to pasaulio gyventojai labai stengiasi mums padėti. Juo mūsų energetika šviesesnė, tuo daugiau turime gyventojų, vadinai jų, norinčių mums padėti yra daugiau, tai  sėkmė ir minčių materializacija vyksta greičiau.

 

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Blogą talpina WordPress.com. | Sukūrė: Anders Noren

Aukštyn ↑

%d bloggers like this: