Ramunės patirtis

Įkeliu Ramunės aprašytus potyrius, kurie vyko vakar. Gal būt ir jūs jautėte kažkokius ženklus, judesį erdvėje, tai tas laiškas turėtų padėti suprasti esmę.

“Rytą pradėjau savo maldų praktikomis, bet jos apsiribojo Žemės ir visų Kūrėjo pasaulių pasveikinimu, dieviškosios šviesos palinkėjimu visoms gyvybėms ir jos išskleidimu. Ketinau toliau tęsti su intencija skirti maldos energiją Violetos palaikymui, bet gavau nurodymą padaryti pertrauką. Ją praleidau skaitydama “Dvasios Mokytojo sodą”. Kai atėjo laikas ir pakvietė maldai, vis tiek vedimas buvo kitoks, nei protu buvau numačiusi. Pirmiausiai vyko darbas su erdve, išskleidė labai daug stiprios šviesos Žemėje ir laukui aplink ją. Šviesa į erdvę sklido švelniai auksinės spalvos, stipriu plačiu srautu. Nesigilinu niekad, kur kas ir kaip – tiesiog vyksta tai, kas turi vykti, ir jei negaunu nurodymo įsiklausyti į siunčiamą žinią, sąmoningai to ir nesiekiu sukonkretinti. Todėl tiesiog stengiausi išlaikyti atvirą ryšį ir leisti, kad vyktų tai, kas turi vykti. Po to jau galėjau pradėti melstis su Violetos – Maitrėjos palaikymo intencija, į šį etapą įėjau nešina ta šviesa, kurią per mane skleidė į erdvę. Vėlgi kitaip, nei protas, kuris, sekdamas komandos narių pastarųjų dienų praktika, ketino kalbėti liepinius, pirmiausia Maitrėjos mantros pagalba įėjau į susiliejimo būseną, jautėsi labai švelni ir subtili energija, po jos skaičiau Maitrėjos rožinį. Jautėsi labai stipri šviesa, akinančio auksinio šviesumo, bet tuo pačiu ir labai švelni, kupina meilės ir darnos su visuma. Ta šviesa sklido į mane, ir per mane plačiu srautu liejosi į Violetą. Tuo pat metu pajutau, kad šviesa ir ta nuostabi energija, srūvanti į ją, liejasi ne tik per mane iš aukščiau, bet ir iš manęs pačios. Beskaitant pradėjo kažkokie virsmai viduje jaustis, tyras begalinės meilės, džiaugsmo, padėkos, švelnumo srautas užpildė visus kūnus, kas ten yra pas mane, aš nesuvokiu, kiek kokių kūnų turi žmogus, bet jų yra tikrai daugiau, nei mums dabar žinoma, nei mes galim įvardinti ir apčiuopti. Jautėsi begalinė švelni, ir tuo pat metu stipri globa iš kažko labai galingo, beribio, visaapimančio, vidinis balsas kuždėjo, kad tai Pats Jis, Viešpačių Viešpats Kūrėjas. Protas nedrįso sutikti – nes kas aš tokia, kad taip būtų, širdis sakė – o kodėl ne, juk Jis visus myli ir yra visur, tai tiesiog stengiausi nuraminti mintis. Vienu momentu pajutau, lyg dalis mano sielos būtų atsiskyrusi ir iškeliavusi į Violetą, dar proto mintys pralėkė – gal tai mano dalis, bet argi gali taip būti, gal tai mano sielos šviesių pasiekimų dalis, gal tai momentumai.. bet vėl su šypsena nutildžiau mintis ir nebesigilinau, kad netrukdyt procesams. Jaučiau neapsakomą gerumą. Siela džiūgavo, lyg apčiuopiamai jutau ir girdėjau jos džiaugsmą ir dėkingumą, kad pagaliau įvyko tai, kas turėjo įvykti, kas buvo numatyta, ir tai pagaliau įvyko. Kaip vėliau paaiškino, tai nebuvo sielų susitarimas – tai buvo mano sielos prisiimtas įsipareigojimas, kad, atėjus reikiamam momentui, ji tai turės įvykdyti, atlikti, ir tai pavyko. Šviesos srautas susikoncentravo į siauresnį spindulį, jis koncentravosi ties Violetos-Maitrėjos karūnos čakra, vėliau apie tai galvojant net kilo mintis, kad tuo metu Violetai turėjo svilti viršugalvis – toks stiprus srautas ėjo. Maždaug tuo pat metu mačiau erdvėje didžiulius ugninius ženlus, ne į visus buvo sufokusuotas žvilgsnis, aiškiau mačiau tik keletą, bet jų buvo daugiau. Vienas buvo panašus į Žemėje piešiamą Om ženklą, kitas – lyg maždaug apskritimo forma, bet sudarytas iš keleto rašto dalių, kitų tik kraštelius mačiau.

Didžiuliai, galingi, šviečiantys ir degantys skaisčia ugnies spalva. Aiškiai jaučiau, kaip ta kažkokia mano ar tai dalis, ar energija (…juk viskas yra energija…) srūva į Violetą ir jos energetiniame lauke tvirtinasi, skaitant rožinio paskutines dalis akys ašarojo iš džiaugsmo ir gerumo, dėkingumo, bet, mano nuostabai, aš mačiau, ką skaityti – ties reikiamais tarti žodžiais praskaidrėdavo. Pradėjau jausti, kad man darosi per stipru, man parodė, kaip Violetos energetiniame lauke tvirtinasi kažkokios dalelės, kurios, kaip supratau, atsiskyrė nuo manęs, ir kiekviena tikslingai tvirtinosi į būtent tik jai skirtą vietą. Tada mane paleido, pasakę, kad dabar jau aš galiu atsijungti, kad tas įsitvirtinimas įvyks savaime. Po kurio laiko, gal po pusvalandžio, pajutau, kaip stipri energija pradėjo eiti per rankas, tiesiog fiziškai lyg magnetinis laukas buvo jaučiama, nesupratau, kas vyksta, bet išskleidžiau rankas ir nukreipiau tą energiją į Violetą mintimis, išsiskleidė galinga stipri auksinė šviesa, ir man parodė, kaip Violeta apgaubta švelniai auksine, ryškia šviesa, tos dalelytės buvo baigusios nusėsti jos lauke, ir vyko tvirtinimasis. Violeta-Maitrėja buvo visa apgaubta spindinčiu auksu, labai plačiu lauku, lyg jos fizinis kūnas būtų mažytis, o energetinis laukas su visais kūnais – dešimtimis kartų didesnis ir platesnis. Ir buvo pasakyta, kad didelis džiaugsmas įvyko, kad Kūrėjo valios jėgos sklaida pasauliui (visiškai taip tiksliai buvo sudėlioti žodžiai) per Violetą-Maitrėją buvo ženkliai sustiprinta. Dar paklausiau – gal Žemės erdvei ? Bet atsakymas buvo aiškus – pasauliui, ir supratau, kad tai liečia ne tik Žemės erdvę, ir kad Kūrėjo šviesos galios jėga dar stipriau sklis per Violetą-Maitrėją. Aleliuja !

Žinute paklausiau Violetos, kaip ji jaučiasi, ji atrašė, kad yra laiminga, ir kad gavo šiandien žinutę iš nežinomo adresato apie tai, kad su ja kažkas šiandien vyksta, kad begalybės ženklai piešiasi erdvėje… gal būtent tuos ženklus ir mačiau. O gal tai tiesiog simbolika. Bet kad su ja kažkas labai stipraus, šviesaus ir gražaus vyko – tai be jokios abejonės. Ilgą laiką negalėjau atsitokėti, atsijungimas vyko pamažu, bet tokio stipraus vidinio sielos džiaugsmo dėl įvykusio proceso nebuvau patyrusi. Lyg siela būtų daugybę šimtmečių ar dar ilgiau laukusi, kol galės įvykdyti tą savo įsipareigojimą, ir pagaliau erdvėje viskas taip susidėliojo, kad tai jau buvo galima įgyvendinti ir šiandien pagaliau tai įvyko. Ačiū Viešpačiui Kūrėjui, ačiū Tėvui už suteiktą galimybę … ir koks džiaugsmas, kad nesugalvojau imtis kokių fizinių buities darbų vietoj maldos ! Juk būna visaip… nors puikiai suvokiu, kad tam, kas turi įvykti, sudėliojamos palankios aplinkybės taip, kad suteikiama ir kita, ir gal net ne viena pakartotina galimybė atlikti tai, kas būtina ir svarbu, bet kai pagalvoji, jog kartais tos galimybės pakartotinai suteikiamos ne savaičių ir ne mėnesių, o tik šimtmečių ar dar daugiau bėgyje… man dar viena akivaizdi pamoka, kaip būtina, kaip svarbu klausytis kiekvieno sielos balso šnibžtelėjimo ir vykdyti tai, kur jis veda…

Prieš užrašydama šios dienos išgyvenimus, pasiprašiau pagalbos visų Kūrėjo šviesos skleidėjų, Mokytojų, angelų mokytojų pagalbos, kad kuo tiksliau užrašyčiau, kad neįvelčiau proto klaidų ir iškraipymų, nes jaučiau, kad labai svarbu tai, kas vyko, ir labai svarbu kuo tiksliau tai aprašyti. Ir labai įdomu tai, kad užrašinėjant kartais turėjau rašyti “Violeta”, o kartais “Violeta-Maitrėja”. Dar kilo mintis, kaip aš čia rašau, reikia visur “Violeta-Maitrėja” rašyt, bet ne – labai aiškus buvo pasakymas, kad reikia rašyti taip, kaip veda, nes pati pasiprašiau vedimo, todėl turiu protu nedėlioti ir rašyt taip, kaip reikia. Įdomiai..“  Ramunė

 

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Blogą talpina WordPress.com. | Sukūrė: Anders Noren

Aukštyn ↑

%d bloggers like this: