Komandos nuotykiai Egipte ir Lietuvoje

Iškeliavo mūsų komandos nariai į Egiptą, atsiunčia nuotraukas, kaip ten gražiai žydi gėlės, šilta. Truputi pavydu, bet nespėjus prabėgti pirmai dienai, gauname žinutę: viena guli su lašeline, kitai temperatūra virš 39 laipsnių. Po kelių minučių seka kita žinutė, kad prasidėjo traukuliai, sąmonės netekimas. Žinojom, kad ne ilsėtis komanda važiuoja, bet kad taip iš karto bus blogai, tai nesitikėjom. Ir vėjas pas juos pradėjo siautėti. Tai teko likusiems Lietuvoje susikaupti ir padėti sustiprėti. Darbas prasidėjo nuo vizijos.

Visos patirtos vizijos atrodo truputį mistinės ir labiau liečiančios konkrečius žmones, tarsi nenorsi jų sureikšminti ir apie tai rašyti, bet šioje istorijoje kai kurie vaizdiniai parodo, koks gyvenimas yra anapus materialaus gyvenimo. Procesas vyko apie tris valandas, ne viską tiksliai ir galima prisiminti, bet Mokytojai nori, kad aprašyčiau tai, nes, matyt,  bus ir tęsinys.

Susisiekiau su Rita ir pradėjom dirbti. Kai išeinu į viziją aš nebeturiu jėgų valyti ir traukti negerumus, todėl tai atlieka Rita. Kaip ji sakė, buvo karšta kaip Egipte. Šioje istorijoje reikia prisiminti dvi anksčiau aprašytas istorijas. Pirmiausia – pasakojimą apie tris mergaites ir jos Tėvus (Gražiną ir Eglę, kurioms su sveikata ir buvo blogai) ir seną istoriją, kaip su Rita padėjome kurti naują pasaulį. Ten buvo pasakojama, kaip kalno viršūnėje susirinkusios žemiškos sielos kūrė naują pasaulį ir išleido iš Žemės dvi aukštos sąmonės sielas, pradėti kurti ten gyvenimą. Vyriškis buvo aiškiai matomas, o moters tik siluetas. Man tai atrodė, kad jie yra Pakylėtieji Valdovai. Dabar aš juos pažinau, pagal pajautimą kaip atrodė Tėvai iš pasakojimo apie mergaites. Nežinau ar tai Eglės ir Gražinos sielos ar esybės dalis, bet tai susieta su jomis.

Iš pradžių viskas vyko ramiai, aš harmonizavau merginų Egipte energetiką, Rita pradėjo valyti. Po to atrodė, kad Eglę tvarstau gydomaisiais tvarsčiais, o Rita šniokšdama traukė negerumus. Lyg ir neatrodė labai pavojinga, bet Gražina rašo, kad Eglei prasidėjo traukuliai, o komandos šalia nėra. Manau, jau tuo metu pasijungė į darbą ir Simas, bei visos komandos buvo paprašyta pasimelsti už vykstančių procesų sėkmę. Suprantate, kokioje situacijoje  atsidūrė merginos. Jos Egipte, komanda kažkur vakarieniauja, viena iš po lašelinės vos judanti, o kitai prasidėjo traukuliai. Norisi žmogiškai pergyventi, bet negali, nes tik su ramybe ir tikėjimu, kad mums padės, gali situaciją suvaldyti. Iškyla vaizdinys. Ateina Viešpats Hostijus, jis paleidžia spindulius į Eglę, o aš jaučiu kaip išsiskaidau ir atsirandu kambaryje Egipte. Laikau rankas prie Eglės galvos ir man rodo, kad prie kankorežinės liaukos yra kažkokia mikroschema įdėta. Ji tokia tamsi ir gal kokio dviejų kvadratinių centimetrų dydžio. Mėginu tą mikroschemą ištraukti. Man pavyksta, bet palengvėjimo nejaučiu. O Gražina rašo, kad Eglei dar blogiau. Aš nueinu prie Eglės kojų ir man rodo ją kaip per rentgeną, visas mėlynas kūno kraujagysles, rodo kaukolę, smegenis ir ten, už tos ištrauktos mikroschemos, yra dar viena mažesnė, tokia paauksuota. Erdvėje pasijautė, jog vyksta svarstymas, kaip ją ištraukti. Tada liepė man prieiti prie kaklo, įkišti savo rankas į jos gerklas, vėliau ranką kišau per nosiaryklę (atsiprašau, Egle), kaktą, kaukolės apačią kol apčiuopiau tą mikroschemą. Ištraukt jos negalėjau, tiesiog išstūmiau lauk, per tą vietą, kur buvo pirmoji mikroschema.  O kaip “supyko“ Viešpats Hostijus, supratęs, ką reiškia ta mikroschema. Pirmąją mikroschemą įdėjo tamsos jėgos, kai Eglė būdama trijų vaikų mama, turėjo jas palikti auginti man, bet jai truputi suskaudo širdį dėl to ir taip ji leido save pažeisti tamsai. Taip ji buvo apnuodyta su tamsiąja mikroschema ir jos energetika sužeminta, todėl ir vizijoje apie pasaulio kūrimą, ji negalėjo iki galo susimaterializuoti, atrodė, kaip šešėlis. O antrąją mikroschemą įdėjo aukšto sąmoningumo būtybės, atlikdamos tam tikrus mokslinius bandymus, bet tai buvo neteisėta. Tai galėjai pajusti iš Hostijaus reakcijos ir sujudimo erdvėje. Pilna erdvė kažkokių mokslininkų prisirinko, vyko diskusijos, aiškinimai. Ir jie visi buvo dideli, kaip Hostijus. Galiausiai visus juos Hostijus nusiuntė į kažkokią tarybą, pasiaiškinimui. Ta taryba jau ne Žemės energetinio lygmens ir ne su Žeme susieta.

Žinutės iš Egipto apie sveikatos pagerėjimą nebuvo, kiek supratom  komandos narių šalia dar nebuvo. Truputėlį sukilo nerimas ir man… pajautimai dingo. Kreipiausi į Dievą, kad apvalytų mane ir galėčiau toliau padėti. Tai gavau Šivos trišakį su kuriuo koviausi erdvėje aplink merginas, traiškiau tamsias figūras ir vėliau nudobiau vieną iš jų vadovų. Bet puolimas tęsėsi, tada Rita pajuto, kaip liepsna užsidegė jos rankos, ji įgavo ugninį skydą ir kardą, pradėjo kapoti su triukšmu. Vėliau atėjo paaiškinimas, kad komandos nariai nebuvo šalia, nes jie dalį tamsos jėgų dėmesio nukreipė į save ir ne visa tamsos jėga buvo prie tų merginų. Vėliau atėjo vaizdinys, kaip iš tos tarybos, kur nukeliavo Hostijus su mokslininkais,  nusileido ugninis kamuolys, greičiau tai buvo panašu į kibirkščiuojančią fėją ir nusileido į Eglės kūną. Tada jau grįžo komandos nariai ir pradėjo savo energetinį darbą. Supratau, kad tie „mokslininkai“, kurie įdėjo į Eglę paauksuotą mikroschemą, pažeidė dieviškosios energijos panaudojimo principus ir už tą nusižengimą visi jie buvo išsiųsti gyventi į žemo sąmoningumo planetą. Iš savo aukšto energetinio lygmens jie visi buvo nukelti į pasaulį labai žemo energetinio lygmens ir ten jie turės išgyventi visą tos planetos vystymosi evoliuciją, kol atidirbs savo karmą. Po to sprendimo Hostijus grįžo prie Eglės, ten pasirodė ir Atėnė Paladė. Jie pildė Eglę savo energija, tik tatuiruotė ant kojos trukdė energijos pratekėjimui ir komandos nariai turėjo tatuiruotę nuvalyti. Pati tatuiruotė nėra bloga, bet ji kaip žiedas apsupęs visą koją ir nepraleido energijos. Visi procesai vyko keliuose lygmenyse. Atrodo vieną problemą išsprendi, pasimato kita. Darbas vyko esybės, sielos ir žemiškojo kūno lygmenyje.

Kai mudvi su Rita baigėm darbą, atėjo kitas vaizdinys. Lipam mudvi didžiuliais laiptais į keistų rūmų vidų. Prie vartų pasitiko du sargybiniai, už mus didesni gal dvidešimt kartų su ietimis rankose ir klausia ar turime leidimą čia eiti. Aš nežinau ar turim leidimą ten eiti, tiesiog kilo vaizdinys, kad lipam laiptais ir tiek. Atsakiau: mus pakvietė ateiti čia. Jie pradarė vartus ir mudvi toliau lipom laiptais. Priešais sėdėjo, tarkim, žmogus, bet jis buvo toks didelis, kad mudvi buvom batų pado dydžio. Prasidėjo vaizdinys, kaip du simboliniai skrituliai susikerta ir per jų vidų pradeda tekėti energija. Tas didysis žmogus ir sako: žmogus vystosi pagal tam tikrą amplitudę ir kai simboliai prasikerta ir susikerta žvaigždės, galimas didelis žmonijos vystymosi šuolis. Jūs šiandien kovojote ne žemiškos materijos lygmenyje, o sielos. Bet be materijos to neįmanoma padaryti. Kova buvo už Žemę, ir dėl įtakos jai kovojo daugybė jėgų (tiek gerų, tiek blogų), ir gėris nugalėjo, o atlaisvintieji priims šviesos energiją ir tai buvo išbandymas mums visiems, kaip mokome susitvarkyti sudėtingoje situacijoje. Po to, tas žmogus nusijuokė ir pasakė, kad žmonių kalba neįmanoma pasakyti visko, kas čia vyko, nes mes negalim to suvokti. O mudviem su Rita ant kairės rankos  bevardžio piršto užmovė po balto akmens žiedą ir kai jis aktyvuosis, tai mums į pagalbą ateis bet kuri Visatos geroji jėga. Mudvi su Rita atsidūrėme tų rūmų balkone ir mums rodė planetą. Sako, pažiūrėkite į planetą, kurią sukūrėte anksčiau ir į kurią nuėjo aukšto sąmoningumo sielos, kurti ten sąmonės lauko. Tame pasaulyje jau praėjo milijonas metų, ir čia gali atsirasti materiali gyvybės forma. Sako, pasiųskite savo meilės energiją, nes žemiškosios meilės erdvėje galima gyvybės užuomazga. O iš tarybos posėdžio salės tokios pat liepsnelės (fėjos), kokia nusileido į Eglę, nusileido ir į tą planetą. Supratau, kad ten pradėjo formuotis gyvybė.

Aš paklausiau to žmogaus, kas tu esi? Jis atsakė, kad Dievas. Tada paklausiau, o kaip tu galėjai taip paprastai pasirodyti, nejaučiau nei akinančios šviesos, nei kraujo spaudimą keliančios įtampos. Vėl nusijuokė ir atsakė, kad viską pateikia kaip piešinyje, jog suvoktume, koks procesas vyksta ir suprastume savo santykį su Dievu. Jis tiesiog „nupiešė“ vaizdinį: tuos rūmus, save ir mus, tokias mažas. Paklausiau, ar mes dar grįšime prie savo naujosios planetos? Atsakė, kad dar ne kartą sugrįšime prie jos. Iškilo paprastas žmogiškas klausimas, ar Eglei viskas bus gerai. Jis atsakė, kad tai nekorektiškas klausimas. Supratau, kad tokiu savo klausimu tik parodžiau nepasitikėjimą Juo ir visu procesu. Dar Rita paklausė, kodėl ji nemato vaizdinių, atsakė, jeigu matytų, tai neprašytų Violetos pagalbos, o dirbti mes turime kartu. Vėliau mudvi su Rita baltai apsirengusios moterys, kurios jau buvo mūsų dydžio, nuvedė į kitą kambarį, paguldė į baltas, aukštas lovas. Ten stikliniuose dubenyse ant laužo ugnies kaitinosi vanduo, sklidinas rožių ir lelijų žiedlapių. Tos moterys suvilgė į tą vandenį sniego baltumo skiautes ir uždėjo ant kaktos. Iš karto tos skiautės papilkėjo, tada jas vėl suvilgė vandenyje ir uždėjo ant krūtinės ties širdimi. Vėl skiautės patamsėjo. Vėliau mums nuplovė rankas ir kojas. Moterys pakirpo mums plaukus, bet Dievas nusišypsojo ir liepė nuskusti galvas plikai. Aiškiai mačiau kaip mudvi atrodėm plikom galvom ir tas vaizdas man patiko, buvom tikros gražuolės. Dar gulint ant stalo, pamačiau kad mudviejų rankos surištos įvairių spalvų juostelėmis. Moterys jas visas atrišo, liko tik žalia juostelė. Bet pagalvojęs Dievas leido nurišti ir ją. Tą akimirką, kai tik nurišo juostelę, mudvi iš karto paaugome. Paaugome iki kelių tam dideliam žmogui. Aprengė graikų deivių suknelėmis ir išlydėjo, dar liepė Simui parnešti dovanų ir pasakė, kad mažoji Smilgutė bus ypatinga moteris. Po apsilankymo rūmuose grįžome į Egiptą, apkabinome Eglę su Gražina, visos buvome vienodo dydžio ir grįžome į savo realybę. Kai mano dalis grįžo iš Egipto, ji taip trenkėsi man į krūtinę, kad net sukibirkščiavo visa krūtinė.

Po seanso pasižiūrėjau, kokias žinutes praleidau per tą laikotarpį. O ten buvo nuotrauka, kur Eglė guli ant baltos lovos, su balta skiaute ant galvos, o ant rankos žalia apyrankė, gauta iš viešbučio. Tokia pati žali juostelė matėsi ir ant Gailutės rankos. Žinoma, jas turėjo visi, ten esantys, bet kodėl matėsi tik tos dvi rankos? Sutapimas su vizijos vaizdu? Sutapimų nebūna, tik reikšmės iki galo negalima suprasti.

 

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Blogą talpina WordPress.com. | Sukūrė: Anders Noren

Aukštyn ↑

%d bloggers like this: