Didžiojo Dieviškojo Nukreipėjo darbo grupės rezultatai

     Atsivežiau į ašramą žvakutę, norėjau uždegti ją Didžiajam Dieviškajam Nukreipėjui. Tačiau, priėjus prie altoriaus, širdimi pajaučiau, kad žvakutę turiu uždegti Dievo garbei.

Kai susirinko komanda, žvakutė jau buvo užgesusi, nudegė žvakutės knatas ir liepsna užgeso.. bandau uždegti iš naujo, vaškas šyla, bet liepsna nedega… tada padarau duobutę aplink žvakės knatą, šildau ugnimi ir liepsna švelniai mirksėdama ima degti…

Komanda sustojame ašramo viduryje, prisijungia Didysis Dieviškasis Nukreipėjas. Pasako užduotį: „Mes turime atgaivinti Žemės Triklostės Liepsnos degimą“. Šiuo metu Liepsna dega labai silpnai, kodėl – priežastis išaiškėjo vėliau. Prisijungė energijos, atsiklaupusi ėmiau dirbti su Žemės planetos Ugnimi. Iš pradžių energijos bandė gaivinti, kelti Liepsną aukštyn, bet neilgai trukus, pradėjo lysti įvairiausi tamsumai, kurie temdė, slopino Liepsnos degimą, mane ėmė pykinti, jausmas, kad valau kraterį, traukiau ir tempiau iš Žemės gelmių visokiausius nešvarumus. Energijos dirbo labai stiprios, po to valymas kilo į Žemės paviršių, valė erdvę ir rinko tarsi energetinius nuodus iš aplinkos. Atsistojau ir pradėjau eiti atsisukusi veidu į komandą, energijos vis dar dirbo ir staiga pradėjau verkti, taip skaudžiai, kad atrodė širdis suplyš. Nesupratau skausmo priežasties… tik, pasibaigus darbui suvokiau, kad skausmas ėjo iš Žmonijos, kurios atstovais buvo komandos nariai. Žmonija spinduliavo tai, kas temdė Triklostės Liepsnos Ugnį. Tada viskas nurimo, prisijungė Didysis Dieviškasis Nukreipėjas, papasakojo viską iki smulkmenų ir ženklų, susijusių su šios dienos darbu. Kaip ir viskas baigėsi, tačiau…

Ramunė susirietė į kamuoliuką, skausmas ir rauda ėmė lietis iš jos krūtinės. Mes nežinojome, kaip jai padėti… Didysis Dieviškasis Nukreipėjas pasakė, kad tai susiję su praeitimi. Jis paprašė komandos narių atsigulti sąmoningam kvėpavimui, meditacijai. Suvokiau, kad bus Kelionė į save į savo pradžių pradžią į Šaltinį. Keistai elgėsi komanda J Atsigulė du žmonės, kiti liko sėdėti arba gulėti susirietus…

Mokytojas gražiai vedė mus namų link, priminė, kad mūsų Siela turi sparnus ir ji gali skristi. Mes galime leisti jai skristi, jeigu pasitikime, jeigu esame pasiruošę, su meile per kvėpavimą keliauti Dieviškojo Šaltinio link. Ėjo laikas, tačiau jaučiau, kad niekas nevyksta… Didysis Dieviškasis Nukreipėjas tiesiog norėjo parodyti mums visiems, kad mūsų Sielos negali skristi, jeigu mus kausto nepasitikėjimas, skausmas, baimė ir t.t. Tiesiog mus kausto tos sunkios energijos, kurios neleidžia Sielai skristi, slopina mūsų Triklostės Liepsnos degimą, o tuo pačiu ir Žemės planetos Triklostė Liepsna gęsta dėl žmonių užspaustų žemo dažnio energijų.

Gailutė

P.S. Sekmadienį, Sen Žermenas paprašė Gailutės vesti maldos ar liepimų skaitymo praktikas už Žemės Triklosę liepsną. Visi norintys galite šeštadieniais prisijungti, skaitydami Elizabeth Clare ir Mark L. Prophet užrašytus liepimus: „Dievo pašlovinimas“, „Aš Esu Širdies Liepsna“, „Violetinė Ugnis“ (Širdis, Galva, Ranka…), Aš Esu Violetinė Liepsna“, „O Sen Žermenai, atsiųsk Violetinę Liepsną“, „Įsakas dėl Laisvės Šventosios Šviesos“, „Daugiau Violetinės Liepsnos“, „Kalba Laisvės Liepsna“, „Subalansuok Triklostę Liepsną manyje“. Galima skaityti po vieną kartą visus, arba pasirinkti, kurį norite ir kelis kartus.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Blogą talpina WordPress.com. | Sukūrė: Anders Noren

Aukštyn ↑

%d bloggers like this: