Pirmas įsakas – nežudyk

Lygiadienį buvo įprasta švęsti Lopaičiuose, bet šį kartą tiesiog suplanavom susitikti prie savo ašramo. Tai penktadienio vakaras ir tas vakaras mane užgriuvo su begale darbų. Vyras turi išvykti už kelių valandų į užsienį, grįžta vaikai, juos reikia vakare pasiimti iš stoties, paruošt vakarienę. Žodžiu, šeimos žmogui susikaupė daug darbų ir aš pasiklausiau Mokytojų ar galiu vėluoti į susitikimą. Sako, taip, viskas gerai, susitvarkyk ir atvyk prieš 23 val. Vakare, darant moteriai seansą, jaučiu kaip į kambarį įsiveržia Sanat Kumara. Ir jis paklausė, ar aš tikrai atvyksiu į vakaro seansą ašrame? Sanat Kumara man pasirodė, kaip žmogus, kuris organizuoja renginį, viską nori tiksliai sudėlioti, toks skubantis, truputi susivėlęs. Nusišypsojau sau, ir sakau juk man leido truputi vėluot, aš tikrai atvyksiu. Tuo tarpu Ramunė atsiunčia man žinutę, kad užrašė Sanat Kumaros laišką „Pokyčiai neišvengiami, išlaikykite ramybę“ ir Mokytojas prašė, kad tą laišką iki vakaro perskaityčiau. Tapo aišku, kad numatyta vakarui kažkas svarbaus ir būtinai turiu dalyvauti. O vaikai parašo, kad vėluos traukinys iš Vilniaus ir autobusas iš Kauno, kuriais jie turi grįžti. Matyt Mokytojas žinojo, kad mano buities reikalai gali užsitęsti, ir aš galiu neatvykti į lygiadienį, kur numatyti tam tikri procesai. Viskas pavyko gerai, aš valandikę pavėlavusi nuvykau į ašramą, Gailutė vedė meditaciją, susikaupiau ir matau kaip nuostabiai išpuoštais laiptais nulipa Sanat Kumara. Toks didingas, švytintis, aukštas. Tas Sanat Kumara kuris buvo „atbėgęs“ susitikslinti ar atvyksiu į renginį labai skyrėsi nuo to, kuris žengė laiptais. Tada Jis buvo truputi suvargęs, net susivėlęs, o laiptais žengė visas švytintis.  Pasirodo, kiek daug pastangų Mokytojai įdeda į tuos procesus, kurie vyksta su mumis. Jie juos tiesiog fiziškai organizuoja. Tikrai nėra taip, kad burtų lazdele viską padarytų. Jie turi ne tik kosmines energijas suformuoti, kad tiksliai vyktų procesas, bet dar ir kiekvieną žmogų sužiūrėti, kad tikrai jie darytų tai, ką vidinis balsas sako, o ne klausytų proto ir elgtųsi kasdieniškai.

Kai Sanat Kumara nužengė laiptais, Jis paėmė mane už rankų ir pakvietė lipti. Pirmas laiptas – tai kasdienybė, žmogiškojo kūno gyvenimas. Antras laiptas – tai žemiškoji sąmonė. Trečias laiptas – tai aukštesnioji sąmonė. Mes atsistojome ant trečio laipto ir Mokytojas pasakė, kad žmonija turi  pereiti iš žemiškosios sąmonės į aukštesniąją sąmonę. Ir tada prasidėjo pranešimas, ką reiškia žmogui ir Žemei tas įžengimas į aukštesniąją sąmonę. (Aš supratau, kad to pranešimo niekas nebūtų  galėjas priimti, ir jeigu buities reikalai būtų užspaudę, tai ta žinia, apie pasaulių susiliejimo svarbą, nebūtų perduota).

Tiksliai papasakoti viso pranešimo negaliu, mėginsiu išdėstyti pagrindines mintis. Energetiniai pokyčiai vyksta, jie yra numatyti ir nežiūrint į tai ar žmogus pasiruošęs ar ne, vis tiek tie pokyčiai įvyks.  Begalinėje erdvėje atsivėrė vartai. Vartai į aukštesnės sąmonės pasaulį. Žemiškoji sąmonė susilieja su aukštesniąja sąmone, žmogui atsiveria galimybė pažinti savo galaktikos pasaulį. Pažinti ne tik subtilųjį pasaulį, bet ir kitas civilizacijas. Norint suprasti aukštesniosios sąmonės pasaulio tvarką, reikia atsisakyti savo prisirišimų prie senos tiesos. Žmogus nesukuria kažko visiškai naujo ir nežengia į nežinomybę. Jis įeina į aukštesnės sąmonės pasaulį, kuris egzistuoja ir egzistavo daug seniau nei pati Žemė. Žmogui nieko nereikia bijoti, nes jis įžengia į pasaulį, kuriame vyrauja meilė, grožis, išmintis. Žmogui tai yra nauja, o kas nauja ir nežinoma tai kelia baimę. Bet su baime neįžengsi į aukštesnės sąmonės pasaulį. Susiliejus šių pasaulių energetikai žmogaus energetinis laukas bus valomas. Deginami sąmonės blokai, sąmonės filtrai. Gali suaktyvėti ligos, psichologinės problemos. Bet to įmanoma išvengti atsilaisvinus nuo senų įsitikinimų kaip privalo žmogus gyventi,  reikia priimti šviesą į save ir pasitikėti Mokytojais.

Vartai atsivėrė ties ašramu, vadinasi mes esame tie, kurie savo laisva valia pasirinkome šviesos kelią ir naują suvokimą turime įnešti į savo kasdienybę. Mes turime būti kaip pionieriai, nešantys naują sąmonę į žemiškąjį gyvenimą. Turime drąsiai eiti tuo keliu ir uždegti kitų žmonių širdis žengti tuo keliu. Pirmiausia, mes turime būti laimingi ir mokėti susilieti su aukštesniąja sąmone ir apie tai kalbėti kitiems. Procesai vyksta nežiūrint į tai, ar mes to norim, ar norim keistis, ar norim truputi dar patinginiauti ir gyventi  tik mėgaujantis dieviškąja šviesa. Deja, tas laikas praėjo. Aukštesnioji sąmonė reikalauja didžiulio įdirbio. Reikalinga valdyti savo mintis ir jausmus. Jeigu to neišmokome iki šiol, tai reikia labai greitai tai sutvarkyti, nes procesas reikalauja visiškos savitvardos, susivaldymo. Įžengus į aukštesniąją sąmonę, minties energija įgauna didesnį greitį ir galią. Mūsų paleista mintis gali greitai materializuotis. Mokytojai aiškiai pasakė, kad šiuo laikotarpiu svarbiausias dėsnis, kurį turim suvokti ir jo laikytis – nežudyk. Nežudyk mintimis. Nepaleisk blogų minčių savo artimiesiems, nekeik aplinkinių žmonių, nesibark. Kiekviena neigiama mintis – žudo artimąjį. Tai kaip paleistos apnuodytos strėlytės, kurios naikina kito žmogaus energetinį lauką ir pažeidžia fizinį kūną. Negalima sau leisti žudyti. Žengiant į aukštesnės sąmonės lygmenį, (į kurį privalom žengti) būtina valdyti savo kasdienes mintis ir jausmus. Dešimt Dievo įstatymų nurodo, kad negalima žudyti, bet žmogus nesuvokė, kaip dažnai jis žudo. Žudo savo pykčių, blogu palinkėjimu, tiesiog, kaltinama mintimi. Nežudyk ir elkis taip, kad ir kitas nenorėtų tavęs nužudyti.

Susiliejimas žemiškosios sąmonės su aukštesniąja sąmone reikalauja nuolatinio darbo su savimi. Bet yra duodami ir įrankiai, kuriais galima tą darbą palengvinti. Tai Sanat Kumaros Pasveikinimas. Jis yra abejuose tinklapių puslapiuose įkeltas. Tas pasveikinimas – tai malda, tai užrašyti kodai, kurie atlaisviną kasdienį mąstymą. Naudokitės Viešpaties Maitrėjos duota mantra „Aš susilieju su Visagaliu Protu…“. Mokytojai jau seniai mums duoda įrankius, kad palengvintumėme savo žengimą dvasinio tobulėjimo keliu. Ar juo naudojamės kasdien? Žinoma, ne. Procesai prasidėjo, vartai į aukštesnės sąmonės pasaulį atsivėrė ir pro juos reikės pereiti į kitokį suvokimą. Ir tai nebus tik meditacijų metu. Tiesiog gyvenimas įgaus kitokią kryptį, prie to reikės prisiderinti ir gyventi kitaip. Savoje kasdienybėje reikės įtvirtinti Visatos dėsnius. O pirmasis dėsnis – nežudyk. Karmos dėsnis aukštesnėje sąmonėje neveiks, nes ten paprasčiausiai nebedarysime klaidų. Ar mokame taip gyventi dabar? Tikrai, ne. Vadinasi taip iš karto apsunkiname sau gyvenimą, nes procesai prasidėjo, jų paneigti ar ignoruoti negalime. Reikia derintis prie naujų reikalavimų ir keisti save, taip save apsaugant nuo aukštesniosios sąmonės aukštų vibracijų deginamos šviesos. Ta ugnis turi kiaurai pereiti per mus, o ne sudeginti mus su mūsų negatyvumu.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Blogą talpina WordPress.com. | Sukūrė: Anders Noren

Aukštyn ↑

%d bloggers like this: