Svečiuose pas Jėzų

Turėjau seansą su Renata. Antrą kartą aš esu jos kosminis laivas kelionėje pas Jėzų. Nukeliavus pas Jėzų į jo sodą, Renatą nusivedė išminčiai. Apie ką jie kalbėjo, ko mokė Renatą taip man ir nepasakė, bet aš tuo tarpu turėjau laiko pasikalbėti su Jėzumi. Man vis kilo vidinis neramumas, ar aš išgyvenu savo gyvenimą vykdydama tik Mokytojų nurodymus. Kur mano kūryba, kur mano indėlis į gyvenimą. Suprantu, kad Mokytojų nurodymų vykdymas tai gyvenimo dovana, bet kylantys maži neaiškumai užtemdo tą grožį. Ir aš paklausiau Jėzaus, kaip čia yra su ta mano kūryba. O jis gražiai ir aiškino: vykdydama nurodymus tu vis tiek išgyveni savo jausmus, tu formuoji savo mintis. Niekas už tave tų jausmų neišgyvena, niekas už tave nekuria meilės ir paprasto dėmesingumo. Visa tai yra tavo kūryba. Mokytojai sako – vesk seminarą, bet juk tavo menas sutikti seminaro klausytojus su meile ir dėmesingumu. Tavo kūryba save suvaldyti, perlipti per savo vidinius barjerus. Čia tavo pamokos ir tavo kūryba. Taip yra ir bus su kiekvienu nurodymu.

Tada aš Jėzaus pasiteiravau dėl vieno žmogaus. Tiesa, aš jos asmeniškai nepažįstu, mėginau skaityti jos knygas, bet man jos nelabai patiko. Tiesiog kilo noras paklausti kaip Jėzus vertina tą žmogų. Drąsiai parašysiu, kad klausiau apie Audronę Ilgevičienę, nes jis atsakė, kad tuo žmogumi galima visiškai pasitikėti. Man atsakė, kad aš per mažai analizavau jos užrašytas knygas ir negalėjau tinkamai įvertinti to, ką gražaus ir gero ji duoda. Tai galėčiau suprasti jei dabar mėginčiau analizuot jos darbus, bet deja, turiu kitų užduočių: Agni Joga, J.Blavackajos „Slaptoji doktrina“. Darbo per akis.

Dar klausiau apie vieną gerai žinomą žmogų, bet gavau neigiamą įvertinimą, tad ir patylėsiu.

Aš išreiškiau nuogąstavimus dėl kitų savo knygų užrašymo, nes man vis atrodo, kad negaliu jų rašyti. Paklausiau ar pavyks jas užrašyti, o jis ir atsakė, kol nepamėginsiu rašyti, tol ir nėra aišku ar pavyks jas užrašyti. Reikia mėginti. Jeigu K. Antarova nebūtų bandžiusi, tai pasaulis ir neturėtų tokios nuostabios knygos „Du gyvenimai“. Ir labai rimtai perspėjo, kad niekada nemėginčiau išleisti knygos apie save. To negaliu daryti nei aš pati, nei to leisti kitiems žmonėms. Po mano mirties, kas ką nori tą ir gali daryt, bet kol gyva – to negalima. Nes ne aš esu svarbi, o Mokymas. Ir visų dėmesį nuo savęs reikia nukreipti į Mokymą. Kitu atveju Mokytojai pasitrauks.

Toks buvo dalykinis pabendravimas su Mokytoju, vėliau jis nuvedė mane pas Renatą ir mudvi grįžom į savo erdvę.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Blogą talpina WordPress.com. | Sukūrė: Anders Noren

Aukštyn ↑

%d bloggers like this: