Jelenos Blavackajos mitologija arba ezoteriniai mūsų protėviai

Šiuo metu esu susižeidusi ranką, tai pačiai rašyt sunku. Įkeliu įdomų straipsnį iš anomalija.lt apie tai, kaip J.Blavackaja apibūdino pagrindines penkias Žemės gyventojų rases. Straipsnyje išreikštos mintys yra diskutuotinos, todėl įvertinkite tai tik kaip mitologinį straipsnį:
„Didžioji dalis nūdienos ezoterikos remiasi Jelenos Blavackajos idėjomis. Jomis persisėmę praktiškai visi dabartiniai mokymai, pradedant Naujuoju Amžiumi ir baigiant Muldaševo teorijomis. Tad norisi jus supažindinti su viena jos idėja apie rases, gyvenusias prieš žmoniją. Šios rasės buvo keturios: adomiečiai, hiperboriečiai, lemūriečiai, atlantai, o penktoji rasė esame mes. Tiesa, dabar jau kalbama ir apie šeštąją rasę, vadinamą indigo, kuri pakeis mūsiškę, bet kadangi tai ne Blavackajos mokymo dalis, tai pakalbėsime tik apie pirmąsias penkias. Taigi apžvelkime šias rases:

Adomiečiai

Tai buvo pirmoji rasė, gyvenusi prieš 300 mln. metų. Ji dar vadinami, savaime gimusiais. Adomiečiai užgimė žemėje kaip eterinės būtybės, subtiliojo t.y. psichinio pasaulio sutankėjimo keliu. Jie savo esme buvo labai panašūs į angelus. Adomiečiai, kaip ir angelai, nebuvo varžomi erdvės, todėl galėjo laisvai praeiti per kietus objektus: uolas, medžius ir kt.. Adomiečių kūnai nebuvo tokie kaip mūsų, jie labiau buvo sudaryti iš protoplastinių vibracijų, tad jų kūnai neturėjo konkrečios formos ir atrodė kaip mėnulio šviesos kamuoliai. Be to, jiems tiko bet kokia temperatūra, nes kūnams ji jokios reikšmės neturėjo, jie galėjo gyventi ir karštuose kraštuose ir arktiniame šaltyje. Adomiečių ūgis siekė iki 40 metrų. Jie, kaip ir graikų mitologinės pabaisos ciklopai, turėjo tik vieną akį, tačiau ta akis atliko tokią pačią funkciją, kaip ir nūdienos ezoterikų minima „trečioji akis“. Šios akies pagalba adomiečiai galėjo tarpusavyje bendrauti telepatiškai, tad tokios kalbos kaip mes jie neturėjo, nes kam ji reikalinga kai gali bendrauti minčių pagalba. Negana to, jie, šios akies pagalba, galėjo turėti tiesioginį ryšį su Absoliutu t.y. su Aukščiausiuoju Protu. Adomiečių dauginimosi būdas primena hidros, nes jie dauginosi pumpuravimosi būdu, t.y. iš adomiečio kūno išaugdavo tarsi koks daigas ir galų gale atskildavo ir atsirasdavo identiškas palikuonis. Dauginimuisi jie nenaudojo lytinių santykių, kiekvienas adomietis reikalui esant galėdavo iš savęs išauginti atžalas. Taigi, analogiškos gyvybės Žemėje nėra, nors kai kurie ezoterikai kalba, jog tokia gyvybė gali egzistuoti kituose planetose, arba vadinamajame astraliniame plane.

Hiperboriečiai

Ši rasė gyvavo prieš 200 mln. metų ir pakeitė prieš tai egzistavusius adomiečius. Hiperboriečius (šis pavadinimas reiškia: esantys už šiaurės vėjo) dar vadina „bekauliais“ arba „vėliau gimusiais“. Ši rasė taip pat priminė dvasinę substanciją kaip ir adomiečiai, tik turėjo didesnį tankį. Kadangi jie buvo sudaryti iš tankesnės substancijos, tai turėjo ir kitokią kūno spalvą nei adomiečiai. Hiperboriečiai buvo gelsvos, primenančios auksą, spalvos. Jie buvo šiek tiek mažesni už pirmosios rasės atstovus – ūgis siekė apie 30 metrų. Hiperboriečiai, kaip ir adomiečiai, buvo ciklopai ir taip pat šios vienintelės akies pagalba bendravo telepatiškai. Taip pat, kaip ir pirmoji rasė, jie dauginosi pumpuravimosi būdu, o vėliau sporų pagalba, tad šios rasės gyvavimo pabaigoje, atsirado hermafroditų, turinčių savo kūne ir vyriškas ir moteriškas savybes.
Hiperboriečiai gyveno Hiperborėjos žemyne. Apie šį žemyną rašė dar antikos rašytojai, tokie kaip: Himerijus veikale „Kalbos“, Plinijus savo veikale „Gamtos istorija“, Herodotas veikale „Istorija“, tačiau pirmasis hiperboriečius paminėjo Homeras „Himne Dionisui“. Nežinia ar Blavackaja kalbėjo apie tuos pačius hiperboriečius, ar juos taip pat kaip ir ji įsivaizdavo antikiniai mąstytojai, tačiau pavadinimas yra toks pats.

Lemūriečiai

Kita, Blavackajos aprašyta, rasė yra lemūriečiai, kurie gyveno prieš 18 mln. metų, Lemūrijos žemyne. Lemūrija tai vienas iš daugelio hipotetinių žemynų, kuriuos iš įvairių tautų mitologijų pasisavino ezoterikos praktikai. Lemūrija, anot jų, radosi Indijos vandenyne, tad manoma, jog Madagaskaro sala yra dalis šio nugrimzdusio po vandeniu žemyno dalis. Prie lemūriečių mito formavimosi prisidėjo ir antroposofijos įkūrėjas Rudolfas Šteineris, kuris apie tai žinias gavo iš iš žinomo mediumo Edgaro Keisio „Akašos kronikų“. Tiek Blavackaja, tiek Šteineris, lemūriečius laikė tiesioginiais žmogaus protėviais. 1926 metais, pulkininkas Džeimsas Čerčvaldas pareiškė, jog vienas Indijos vienuolis, jam rodė rankraštį, kuriame minima Lemūrija. Jis teigė, jog rankraštyje minima, jog lemūrija nuskendo prieš 12000 metų, negana to, jame buvo minima, jog iš lemūriečių kilo visos kitos žmonijos tautos. Žinoma, to rankraščio be Čerčvaldo daugiau niekas nematė. Blavackaja gi, savo „Paslaptingoje doktrinoje“, mini priešingą Lemūrijos sunaikinimą, ji nenugrimzdo, o buvo sunaikinta ugnimi. Žinoma, mokslininkai bandė surasti Lemūrijos pėdsakus, nors tokių ekspedicijų būta nedaug, tačiau jokių buvusio žemyno pėdsakų, Indijos vandenyne, nebuvo rasta.
Lemūriečiai yra dalijami į ankstyvuosius ir vėlyvuosius. Ankstyvieji lemūriečiai buvo maždaug 20 m ūgio ir turėjo praktiškai kietą kūną. Negana to, jie turėjo ir kaulus, ko nebuvo pas dvi ankstesnes rases. Ankstyvieji lemūriečiai buvo hermafroditai, tačiau ilgainiui vieni pradėjo auginti vyriškas savybes, kiti moteriškas, dėl ko atsirado dvi lytys. Su lytimis atsirado ir dauginimasis lytiniu keliu. Ankstyvieji lemūriečiai turėjo du veidus ir keturias rankas, tad ezoterikai teigia, jog būtent apie juos kalbėjo graikų mitologija, kuri turi istoriją apie tai, jog pirmieji žmonės atrodė būtent taip kaip lemūriečiai, tačiau po to juos dievai atskyrė ir nuo to laiko kiekvienas ieško savo puselės. Taigi, lemūriečiai jau turėjo tris akis. Dvi akys buvo skirtos stebėti fizinį pasaulį, o trečioji dvasinį.
Vėlyvieji lemūriečiai, dar vadinami lemūroatlantais, turėjo aukštą technologinį išsivystymo lygį. Blavackaja teigė, jog būtent jie pastatė egiptietišką Sfinksą, bei kai kuriuos statinius Pietų Amerikoje ir Didžiojoje Britanijoje. Jų ūgis siekė 8 metrus. Jie jau buvo dvirankiai ir dviakiai, o trečioji akis buvo pasislėpusi po kaukole. Odos spalva pas juos buvo arba geltona arba raudona. Vėlyvieji lemūriečiai jau turėjo primityvią kalbą, nes mintimis bendraudavo sunkiai. Blavackaja manė, jog šios kalbos liekanas dar galima rasti Žemės pietryčių regione (Vietname, Malaizijoje, Tailande ir kitur).

Atlantai

Ketvirtoji rasė vadinama atlantais. Ji susiformavo iš vėlyvųjų lemūriečių prieš 12 000 metų. Atlantai turėjo dvi fizines akis ir trečiąją akį paslėptą giliai po kaukole. Priešingai nei vėlyvieji lemūriečiai, atlantai savo trečiąją akimi naudojosi puikiai, nors ir turėjo puikiai išvystytą kalbą, kuri buvo visų dabartinių kalbų prokalbė. Blavackaja manė, jog ta kalba dar ir dabar kalba kai kurių ezoterinių ordinų pašvęstieji, o kiti ezoterikai mano jog ta kalba kalbama mitinėje Šambaloje. Atlantų ūgis siekė iki 4 metrų, tačiau į savo eros pabaigą jie sumažėjo dvigubai. Atlantų odos spalva buvo skirtinga. Vieni jų buvo geltoni, kiti juodi, dar kiti rudi, o kiti raudoni. Iš jų išsivystė dabar gyvenančių žmonių rasės, europidai, mongoloidai ir kitos. Ši rasė buvo technologiškai pažengusi, nes visas žinias gaudavo iš Visuotinio informacinio lauko. Gebėjo valdyti nuotolinę hipnozę, perduoti mintis telepatiškai, buvo pažaboję gravitaciją, net turėjo savo skraidančius aparatus, Vedose minimus, Vimanus. Anot Blavackajos, būtent jie pastatė Velykų salos statulas Moa ir Egipto piramides, bei megalitinius dolmenus kituose kraštuose.
Atlantai, kaip sako pats pavadinimas, gyveno Atlantidoje. Ją pirmasis paminėjo Platonas. Anot jo Atlantida buvo sunaikinta prieš 9000 metų. Blavackaja mini, jog Atlantida buvo sunaikinta dėl tarpusavio vaidų. Vietiniai karai privedė prie stiprios ir nelegalios magijos panaudojimo, ko pasėkoje ant Atlantidos nukrito Tifono kometa.

Arijai

O štai ir penktoji rasė. Žmonės t.y. mes su jumis. Ezoterinėje literatūroje ši rasė minima kaip arijų rasė. Ši rasė užgimė, vėlyvųjų atlantų epochoje. Didžioji dalis arijų rasės sulaukėjo ir nebegalėjo naudotis atlandų technologiniais pasiekimais. Pradžioje arijai buvo gana aukšti iki 3 metrų, vėliau jie ėmė mažėti kol pasiekė dabartinio žmogaus ūgį. Palaipsniui arijų bruožai ir kūno sandara pasidarė tokia kaip dabartinio žmogaus. Trečioji akis nebeteko savo funkcijos ir dabar veikia tik pas kai kuriuos išrinktuosius, kurie specialių technikų pagalba ją atgaivina ir išlaisvina jos teikiamas galias. Su trečiosios akies dingimu, nutrūko kontaktas su Visuotiniu informaciniu lauku, ko pasėkoje, arijai nebegalėjo naudotis ten sukauptomis žiniomis, tad prasidėjo technologinis nuosmukis.“

Gabrielius E. Klimenka http://anomalija.lt/forum/index.php?topic=2798.0

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Blogą talpina WordPress.com. | Sukūrė: Anders Noren

Aukštyn ↑

%d bloggers like this: