Apie sielą, pakliuvusią į Tamsos karalystę

Per vieną seansą teko nusileisti į Tamsos Valdovų karalystę. Darant seansą pasijuto, tarsi griūtų pamatai ir aš nirau kažkur į gylį Žemėje. Kartu su manimi ten keliavo ir Izidė (Egiptų deivė). Tiesa, aš viską stebėjau iš šono. Izidė nusileido pas Tamsos Valdovų paprašyti, kad jie atiduotų pasauliui vieną sielą, kurią buvo paėmę į savo globą, dėl tos sielos įsikūnijimo egoistiškumo ir suformuotų neteisingų sprendimų. Matėsi tamsus kambarys su aukštomis lubomis. Viduryje buvo stačiakampis stalas, aplink jį keturi Tamsos Valdovai, o viduryje taurė, kurioje vos vos pulsavo gyvybė. Negaliu tos gyvybės įvardyti kaip sielos, bet , gal būt, tai tos sielos gyvybinė ugnis. Ji negaudama dieviškosios ugnies, nes buvo Tamsos Valdovų rankose, jau geso. Deivė Izidė atėjo paprašyti Tamsos Valdovų grąžinti tą gyvybę Žemei. Ji nebijojo Tamsos Valdovų, tiesiog vyko dalykiška diskusija. Tamsos Valdovai sako, kad jie visados paklūsta Dievo valiai. Jie niekados neprieštarauja Jo valiai ir jeigu Jis nori sugrąžinti tą gyvybės dalelytę į Žemę, tai taip ir bus. Gyvybės taurė pakliūna pas Tamsos Valdovus tik žmogaus laisvos valios dėka. Jeigu žmogus renkasi blogį, tai jo gyvybės taurė pakliūna į Tamsos Karalystę. Ir jeigu vienas įsikūnijimas po kito nekuria gėrio ir teigiamos energijos, tai ta gyvybė taurėje vos pulsuoja, silpsta. Tokiu atveju, žmogus nebeįgyvendina Žemėje savo sielos užduočių, o tik egzistuoja.

Tamsos Valdovai sustojo ratu aplink taurę ir kiekvienas paeiliui persipjovė sau rankos veną. Po kelis lašus kraujo jie sulašino į tą taurę. Įvyko reakcija. Pradėjo šnypšti ir ryškėti šviesa. Galiausiai, gyvybės šviesa išryškėjo, atsigavo. Su tais kraujo lašais, ta gyvybė atsilaisvino nuo Tamsos Valdovų galios. Vėl nuskambėjo Valdovų žodžiai: Dievo valiai mes visados paklūstame. Tada atskrido keturi angelai, jie paėmė tą taurę, nuskraidino iki Izidės. Izidė sudėjusi rankas tarsi maldai, nusilenkė prieš tą taurę ir angelai iškėlė tą taurę iš Tamsos karalystės. Norėjosi pažiūrėti, kur angelai nuneš tą taurę, bet man liepė grįžti į Tamsos Karalystę, pažiūrėti kas ten vyksta toliau. O ten jautėsi džiaugsmas, kad atsilaisvino ta siela. Aš tikėjausi, kad Tamsos jėgos norės atkeršyti, kad gąsdins visokiomis bėdomis, o ten jautėsi džiaugsmas. Vienas iš Tamsos Valdovų ir sako: kokie tie žmonės kvaili. Jie gauna tokią dievišką dovaną – ugnį, gali ją atiduoti pasauliui, nuveikti neapsakomai daug gerų dalykų, o jie pasirenka tamsą. Jeigu Dievas pasitiki, kad ši siela sugebės pasauliui išskleisti tą šviesą, kurią ji atsinešė į Žemę, tai ir mes tuo tikėkime, linkėdami jai sėkmės.

Tamsos Valdovai į savo karalystę uždaro sielas tų įsikūnijimų, kurie atsidavė aistrai, gobšumui, egoistiškumui. Kiekvienas sielos įsikūnijimas turi įrodyti, kad siekia šviesos, siekia gėrio, meilės, tiesos, tyrumo. Svarbiausia, tyrumo, nes jį suformuoti ir išlaikyti yra labai sunku. O ta, gyvybės taurės ugnis gali grįžti tik į tyrą širdį. Žmogaus širdis turi būti kupina tyrumo, kad joje galėtų skleistis gyvybės ugnis: Išmintis ir Meilė.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Blogą talpina WordPress.com. | Sukūrė: Anders Noren

Aukštyn ↑

%d bloggers like this: