Atsiliepimas į straipsnį „Dievas mėnulyje“ (I laiškas)

Straipsnyje „Dievas mėnulyje“ paraginau papasakoti kaip jums pavyksta pajusti Dievą, pažinti Jį. Spausdinu skaitytojų laiškus.

“ Vaikystėje nei už ką nenorėjau eiti į bažnyčią. Vien pagalvojus apie išpažintį bei kitas apeigas, mane pradėdavo krėsti drebulys, niekaip neįsivaizdavau savęs klūpančios ir pasakojančios nuodėmes kunigui, žmogui, kurio aš visiškai nepažįstu. Nepriklausomai nuo artimųjų įdėtų pastangų Pirmosios Komunijos taip ir nepriėmiau. Tuomet jaučiau savyje kažkokią nesuvokiamą jėgą, didžiulį pasipriešinimą, ir nė akimirkai nesuabejojau, kad reikėtų pasielgti kitaip, nei sako mano vidus.

Bėgo metai… Man atrodė, kad Dievo nėra. Galvodavau, kad jei Jis būtų, tikrai neleistų žmonėms kariauti, nekęsti vienam kito, meluoti, apgaudinėti, vogti ir t.t. Juk būdamas Dievas, Jis negalėtų nematyti, kas vyksta Žemėje, o matydamas negalėtų likti abejingas visam tam…

Nors gyvenime teko patirti daug sunkumų, tačiau svajonės po truputį pildėsi, dirbau man patinkantį darbą, turėjau daug draugų, įdomių pramogų… Tačiau vieną dieną praūžė siautulinga audra, ir viskas, kas buvo taip sunkiai pastatyta, subyrėjo į šipulius. Netekau darbo, gyvenamosios vietos, praradau visus pinigus, draugai pradėjo tolti. Kur ėjau, visos durys užsidarydavo prieš pat nosį, ką bedariau viskas buvo veltui, atrodė, kad aplink mane susiformavo didžiulė mūrinė siena, kurios neįmanoma pramušti. Jaučiausi bjauriai, vis labiau ir labiau grimzdau į neviltį, tamsą, o horizonte nesimatė net mažiausio žiburėlio…

Ir tada suvokiau, kad aš esu tik maža dulkelė, kuri papūtus vėjui nuskrenda ir nukrinta ten, kur yra tikroji jos vieta… Kad Kažkas stipresnis už mane valdo mano likimą, sudėlioja taip, kaip Jam atrodo teisingiau… Susigėdusi pakėliau akis į dangų ir pirmą kartą paprašiau Dievo pagalbos, tuo pripažindama, kad klydau, neigdama Jo egzistavimą.

Pagalba atėjo, tačiau ji atėjo ne tokiu būdu, kaip aš tikėjausi ir laukiau. Žiūrint iš žemiškosios pozicijos atrodė, kad niekas nesikeičia, toliau skendėjau neviltyje, negalėdama nieko pakeisti, ištrūkti iš to užburto rato… Tik dabar atsigręžusi atgal galiu aiškiai matyti kiekvieną Dievo žingsnį, kuomet Jis paėmęs mane už rankos vedė į kitokį gyvenimą, tuo metu man visiškai naują ir nepažįstamą.

Kaip skęstantis ir už šiaudo griebiasi, taip aš gelbėdamasi iš savo beviltiškos padėties pradėjau mokytis esperanto kalbos, nors pati nesuvokiau, kam ji man. Ne vieną kartą norėjosi mesti viską šalin, bet kažkokia vidinė jėga vertė vėl suimti save į rankas ir tęsti mokslą, ir tai jėgai niekaip negalėjau pasipriešinti… O kai pramokau šiek tiek tos kalbos, atsivėrė nauji horizontai, atsirado naujos pažintys, malonūs susitikimai, bet Dievas vedė toliau, nes tai nebuvo galutinis tikslas, tik tarpinė stotelė…

Bendraudama su esperantininkais atradau Martinus kosmologiją (mokslą apie Visatos sandarą bei jos dėsnius). Martinus knygos mane tiesiog užbūrė, kaip išbadėjusi ryte rijau kiekvieną eilutę, nes tai buvo atsakymai į mano klausimus, kurie nedavė man ramybės jau daugelį metų… Pagaliau atsivėrė akys, pradėjo ryškėti pasaulio vaizdas, sužinojau apie evoliuciją, kas yra Dievas… O tuo pačiu suvokiau, kodėl anuomet turėjau išgyventi tą tamsą…

Šiuo metu man jau nebekyla jokių abejonių dėl Dievo egzistavimo. Aš esu Jame, o Jis – manyje. Kiekvieną dieną jaučiu Jo artumą, kalbuosi su Juo lyg su geriausiu draugu ar Tėvu, atvirai išdėstau Jam visus savo prasižengimus, kuriuos pati sugebu pastebėti, prašau patarimo, kaip pasielgti tam tikrose situacijose… Ir Dievas įvairiais būdais siunčia man ženklus, naujas žinias, sudėlioja situacijas taip, kad neužmigčiau ant laurų ir nepritrūkčiau darbo su savo dar neapdirbtomis savybėmis…“

Rita V.

 

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Blogą talpina WordPress.com. | Sukūrė: Anders Noren

Aukštyn ↑

%d bloggers like this: