Dievas Mėnulyje

Aš gimiau ir gyvenu krikščioniškoje šeimoje. Kaip ir dauguma mano metų, ėjome į bažnyčią, nes tėvai to norėjo. Tikėjimo ir suvokimo, kas yra Dievas, tikrai nebuvo. Mokykloje labai sėkmingai vadovavau ateistų būreliui, kuriame visaip kritikavome idėją, kad Dievas yra. Bet man vis kildavo mintis, kodėl vis tik pasaulyje tiek plačiai kalbama apie Dievą. Matyt, kažkas yra, kas yra aukščiau ir galingiau nei žmogus. Kai prasidėjo laiškų užrašymas, juose nuolat buvo pabrėžiama – Dievas yra. Juo reikia tikėti ir pasitikėti. Manot man pavyko tikėti Dievu? Tikrai ne. Aš net buvau nusprendusi keliauti pas vienuolius, kad jie paaiškintų, kaip reikia tikėti Dievu? Laiškai rašėsi toliau, jaučiau, kad juose rašoma tiesa ir protu aš priėmiau idėją, kad Dievas yra ir juo reikia pasitikėti. Vienu ar kitu savo gyvenimo momentu stengiuosi išreikšti pasitikėjimą Dievu, tai yra, nurimstu ir patikiu savo situaciją Dievui. Viskas yra taip, kaip turi būti. Arba tai pamokos, arba tai karma, kurią reikia atidirbti. Bet suvokti kad yra Dievas ir jį išjausti – tai jau du skirtingi dalykai. Būdavo seansų, kai pajausdavau Dievo šilumą, meilę, saugumą. Labiausiai Dievą man atspindi Jo suteikiamas saugumo, ramybės jausmas. O štai šiomis dienomis, kai į erdvę nusileido Išminties Valdovė San CHrit man vėl sukilo baimės priepuolis, kuris pasireiškia ir fiziniu drebinimu. Aš prisimenu tą laikotarpį, kaip buvo sunku tokią būseną atlaikyti, tai nieko kito nesugalvojau, kaip mintimis nubėgti pas Dievą. Sukoncentravusi mintis į Dievą, aš sugebėjau suvaldyti kylančias emocijas ir fizinį drebulį. Pirmiausia, įsivaizdavau save maža mergaite, žaidžiančia pievoje tarp gėlių. Toje pievoje buvau laiminga ir saugi, nes jaučiau, kaip netoliese vaikšto senelis – Dievas. Bet Dievas priėjo prie manęs ir sako – tau laikas suaugti. Sako, paimk už rankos. Aš paėmiau už rankos ir pamačiau save užaugusią. Tada Dievas ir sako, keliaukime į Mėnulį, ant jo atsisėdę, pažiūrėsime į Žemę. Mėginau įsivaizduoti, kad sėdžiu mėnulyje ant kraterio, tokia mažutė, kad nesupratau, kaip man tą Žemę matyti. Dievas nusijuokė ir paklausė, kodėl aš iš karto taip stereotipiškai galvoju. Juk tai vizija, mes galim atsisėsti ant mėnulio, nuleisti kojas nuo jo ir žiūrėti į Žemę. O į Žemę žiūrėti naktį, tai visų geriausia, nes žmonės tuo laiku yra nuoširdžiausi. Po dienos rūpesčių ir sumaišties jie sugrįžta į save ir parodo savo tikrąjį veidą. Taip mudu draugiškai sėdėjom ant mėnulio krašto ir Jis man atsakinėjo į kasdienius klausimus. Jautėsi toks artumas, tokia laimė. Tik šią akimirką aš galėčiau įvardyti kaip tą, kada pajaučiau Dievą ne tik protu, bet visa savo esybe. Iš jo sklido tokia besąlyginė meilė. Nesijautė nei mažiausios abejonės, kad gali manęs nemylėti. Ir aš Jį jaučiau šalia. O kai jaučiu šalia – tai jaučiuosi laimės kūdikiu, kuriam viskas sekasi, kuriam dovanojamas dangus ir žemė, kuris apgaubtas saugumu, ramybe, meile. Su tokiu užnugariu gali kalnus nuversti. Niekas negali būti baisu. Tarsi nejaustum žemės po kojomis, tarsi vaikščiotum meile alsuojančiu keliu. Tiesa, ne visados man pavyksta Dievą taip išjausti, bet aš žinau, kur man jį rasti – aš keliauju į mėnulį ir atsisėdusi laukiu, kol jis ateis. Žinau, Jis gali bet kada ateiti, svarbu, kad aš būčiau pasiruošusi Jį priimti. Tikriausiai didesnės laimės ir neįmanoma išgyventi, kaip jausmą, kad esi kartu su Dievu. Žinau, sąmoningumas keičiasi, potyriai keičiasi, gal ateis galimybė dar kitaip Dievą išjausti, bet aš ŽINAU, kas yra Dievas. Svarbu, kad tos mano vibracijos nesužemėtų ir vėl savęs neatskirčiau nuo Dievo. Tai taip lengva ir paprasta, o sugrįžti į tą nepakartojamą būseną, manau būtų nelengva.

Aš tikiu, kad daug kam kyla klausimas, kaip išjausti Dievą, todėl raginčiau pasidalyti savo mintimis. Rašykit man į elektroninį paštą ir jūsų potyrius išspausdinsiu savo dienoraštyje. Manau, ši tema labai svarbi, nes be išsiaiškinimo, kaip išjausti Dievą ir kaip juo patikėti, dvasinio tobulėjimo nepasieksi.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Blogą talpina WordPress.com. | Sukūrė: Anders Noren

Aukštyn ↑

%d bloggers like this: