Apie įgyvendintas ir neįgyvendintas užduotis

Viename laiške buvo paminėta, kad perėmiau kitos sielos užduotis. Tai noriu apie tai plačiau pakalbėti. Turėjau viziją, kurios metu atsidūriau prie nuostabaus ežero kažkur šiaurėje. Gamta buvo nuostabi: tyla, ramybė. Aš pasijutau tarsi iš tos vietos atėjau į Žemę. Aš mėgavausi gamtovaizdžiu ir išgirstu balsą: tu gimei tam, kad įvykdytum kitos sielos užduotis. Ji paprašė (nežinau ko), kad jai pakeistų kitas užduotis ir tų atsisakė. Tie, kurie skirsto užduotis, visai nepyko, kad buvo atsisakyta tų užduočių ir tos sielos įsikūnijimui suformavo kitas užduotis. O jai skirtas užduotis perdavė man.

Toje vizijoje man ir pasakojo, kad aš gavau kitos sielos užduotis. Kokios jos, tai nelabai supratau, bet aš supratau, kad tos užduotys ir yra mano gyvenimas. Praėjo nemažai laiko po tos vizijos, kai vieno seanso metu aš pajaučiau, kaip grąžinu tas užduotis žmogui, kurios jam ir priklausė. Jausmas buvo keistas, nes atrodė, kad netenku savęs. Tarsi per rankas į tą žmogų ištekėtų mano savastis. „Ištekėjo“ ne meilė ar kiti geri jausmai, o aš pati, mano pati geriausioji žmogiškoji dalis. Buvo truputi liūdna netekti savęs, bet, žinojau, kad tai neatsitiktinis procesas, gausiu aš tų užduočių, tik nežinia ar bejausiu save tokią, kokią jaučiau iki šiol. Praėjo gal savaitė, kaip mano kita draugė rašo žinutę: „šiąnakt tave sapnavau. Prisimenu tik tiek, kad mes ieškojome tavo senosios draugės, kurios vardas Violeta. Ji tau dabar yra reikalinga“. Pradėjau galvoti, ką tai reiškia? Kodėl ieškoti reikia Violetos? Ir prisiminiau tą jausmą, kai per rankas „ištekėjau“ į kitą žmogų, kai grąžinau užduotis. Aš supratau, kad ta mano esatis, negali pereiti kitam su grąžinamomis užduotimis. Esatis priklauso man. „Kai žmogus atlieka tam tikras užduotis, atsilaisvina siela, atsilaisvina esybė ir atsilaisvina grynoji esmė“ (iš laiško „Šviesos legiono Valdovas). Ta mano pajausta esatis – tai grynoji esmė. Aš taip pajutau palengvėjimą, kad mano grynoji esmė negali niekur išnykti, ji negali kitam priklausyti, nes tai tik mano dalis. Ir tas pats laiškas paaiškino, kad tam žmogui grąžinau ne užduotis, o tik ataskaitą apie įvykdytas užduotis. Ir vėl pajutau palengvėjimą, nes  nenorėjau perduoti karmos dėl neįgyvendintos užduoties.

Kiekviena sielos užduotis atitinka bendras žmonijos  užduotis. Tai yra, jos priklauso vienai Matricai. Įsivaizduokite didelės Matricos sistemą, kur viena dalis sujungta su kitomis dalimis ir viskas tarpusavyje persipina. Kai žmogus atlieka savo užduotį, tai išsijudina ir kitų žmonių gyvenimai. Jeigu žmogus atlaisvina savo blokus, tai atsilaisvina Matricos kelias ir energija prateka per Matricos tinklus, atlaisvindama panašius blokus kitiems žmonėms. Žodžiu, sielos užduotys parenkamos taip, kad jų įgyvendinimas duotų naudą ir kitiems žmonėms. yra užduotys ir yra įsipareigojimai. Kai žmogus įsiklauso vidinio balso ir elgiasi pagal jį, jis dažnai atlieka sielos užduotis, kurios atlaisvina kelius energijos tekėjimui Matricos kanalais. Kai kada žmogus gauna tiesioginius nurodymus kaip elgtis seansų metu. Vieni į tai reaguoja šaltai ir nekreipia dėmesio, kiti mėgina tuos nurodymus įgyvendinti, treti stengiasi, bet truputėli pakeičia nurodymų įvykdymą pagal savo gyvenimiškas aplinkybes. Aš niekados negaliu pasakyti ar gautą žinią interpretuoju teisingai, todėl pasakyti žmogui, kad elgtųsi griežtai taip, kaip nurodyta tiesiog negaliu. O tada ir prasideda konkretaus nurodymo iškraipymas pagal savo logiką ar nurodymų priderinimas prie gyvenimiškų aplinkybių. Nelabai kreipiau į tai dėmesio, bet Viešpats Maitrėja perspėjo: „ Dabar jūs esate tikrinami mažomis užduotimis nuolat. Deja, labai dažnai mėginate interpretuoti nurodymus pagal save. Su tokiu požiūriu į Šambalą neįeisite.“

Ar nepasitikėdama tuo, ką girdžiu seanso metu ir nereikalaudama griežtai vykdyti užduoties nepadarau žmogui „meškos paslaugos“? Tuo labiau, kad pajaučiau, kaip viena, bet kurio žmogaus neįvykdyta užduotis, žeidžia mano pačios energetinį lauką. Vadinasi, kito žmogaus neįgyvendinta užduotis (pateikta tiesiogiai ar gauta per to paties žmogaus vidinį balą) užblokuoja Matricos kanalą ir tam tikra energija neįneša vibracijų, kurios reikalingos, tarkim, mano virsmui. Bet jei virsmas blokuojasi man, blokuojasi ir kitiems, nes aš nebeišskleidžiu reikalingų aplinkai vibracijų. Žodžiu, viskas labai persipynę, gal ne viską teisingai suprantu, bet nenuolaidžiaukite sau, kai einate dvasinio tobulėjimo keliu. Kai patys perlipate per savo blokus, kai patys keičiatės ir kitam lengviau keistis. Kodėl dažnai negaliu dalyvauti bendruose sekmadieniniuose seansuose? Gal turiu laukti, kol kažkuris komandos narys įgyvendins savo įsipareigojimus, savo užduotis ir atlaisvins Matricos kanalą taip, kad vėl galėčiau priimti naujas vibracijas ir taip vėl padėti komandai (žinoma ir sau)? Žinoma, jei aš neįvykdau savo įsipareigojimų, tai plačiai blokuoju Matricos kanalus…

Laišką pasirašiau vakar, o šiandieną gavau nurodymą pasakyti, kas kviečiami į Šambalą. Tai Gailutė, Kazys, Rita, Gražina, Eglė, Gintarė, Daivutė ir Vidmantas (visi pasiuntiniai ir atsarginiu variantu paimta Gintarė, kai vyko priėmimas į Baltosios Brolijos mokinius). Pakvietimas duotas, tik nuo jūsų pastangų ir įgyvendintų įsipareigojimų priklausys, kaip seksis gauti mokymą Šambaloje.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Blogą talpina WordPress.com. | Sukūrė: Anders Noren

Aukštyn ↑

%d bloggers like this: