7 ciklai (29)

   Laikas taip pat svarbus jūsų gyvenimo elementas. Jums duodamas konkretus laikas, per kurį turite įgyvendinti sielos užduotis. O jeigu iššvaistote laiką, vadinasi, sunaikinate progą įgyvendinti užduotis. O kam duotas žmogaus gyvenimas? Užduotims įgyvendinti, kad visuminis Žemės virsmas atitiktų visuminį Visatos virsmą. Jūs ilgai laukiate, kol gausite galimybę įsikūnyti, kol gausite galimybę atidirbti karmą, sunaikinti visą savo suformuotą negatyvumą, kol gausite galimybę atitaisyti klaidas ir įgyvendinti sielos siekius. Ir štai prabėga gyvenimas, o jūs net prieš mirtį nepajaučiate, kaip gyvenote beprasmiškai: formavote karmą toliau, toliau skleidėte negatyvius jausmus, toliau eikvojote gyvybinę energiją beprasmiams darbams ir neišjautėte tos stebuklingos besąlyginės meilės jausmo, nepatyrėte nušvitimo, suvokę esantys visumos dalimi ir neįgyvendinote paprastų konkrečių užduočių, taip sutrikdydami matricos darbą, taip pakenkdami visai žmonijos vystymosi eigai. Savo paprastu, egoistiniu gyvenimu jūs tiesiog kenkiate Žemei, kenkiate Visatai, o tai reiškia – kenkiate Dievui. Ar gali būti didesnė nuodėmė? Veikti ir klysti, galite. Tingėti ar gyventi tik egoistiškai mėgaujantis diena – negalima.

Vadinasi, jeigu jūs neįdedate savo pastangų formuoti laimingą savo ir aplinkinių gyvenimą, jūs kenkiate Žemei. Jūs kuriate karmą ir stabdote Žemės raidą. Tai gal vardan to reikėtų pagalvoti, o kaip aš gyvenu? Ar aš darau tai, kas man prie širdies, ar turiu drąsos atsisakyti patogaus gyvenimo ir rizikuoti, kuriant savo tikrąją laimę? Ar aš gyvenu pagal savo mintį, o gal visas mano mintis įtakoja  aplinka: TV, žurnalai, visuomeninės normos, kolektyvinė sąmonė? Kas AŠ ESU ir vardan ko gyvenu Žemėje? Nejaugi gyvenu tik vieną kartą ir po mano mirties nieko iš manęs neliks? O jeigu liks, tai kas? Tai, ką aš sukūriau? Kokias emocijas išleidau, bendraudama su kitais, ar skatinau ramybę ar ją nuolat drumsčiau? Skatinau kūrybą ar tik žeminau kitus? Ką iš tikro aš nuveikiau Žemėje, ar aš galiu didžiuotis savimi? Ar aš atsakiau už kiekvieną savo veiksmą, mintį, žodį? Ar aš galiu save gerbti? Jei ne, tai kaip mane gali gerbti kiti? Ką aš padariau vardan Žemės gerovės, kuri mano įsikūnijimui suteikė prieglobstį? Atsakykite nors į vieną iš šių klausimų ir tik tada skaitykite toliau. Neatsakius į šiuos klausimus, nėra tikslo skaityti toliau, nes jūs nedarote išvadų ir nepriimate teisingų sprendimų. Skaityti vardan to, kad skaityti ir pasigirti prieš kitus, kad skaičiau ir supratau – nieko nereiškia. Reikia įdėti pastangų savęs keitimo procese. Tam ši knyga ir reikalinga, o ne žingeidumui patenkinti.

 Žmogaus gyvenimo užduotis – tai sielos užduotis. Jeigu žmogus to nesupranta, tad jis formuoja žmogaus protu sukurtus uždavinius ir taip jis save išreiškia materialiame plane (išorinėje veikloje). Siekia mokslo aukštumų, karjeros, šeimos ir t.t. Šie tikslai visados susiderina ir su sielos tikslais. Siela niekada neprieštaraus tam, kas skatina augimą, brandą, ieškojimus ir atradimus. Skirtumų reikia ieškoti ne galutiniuose rezultatuose, o procese. Sielos užduotis pasireiškia per gyvenimo būdą. Svarbu, kaip tu sieki savo užsibrėžtų žemiškų tikslų ir kokių vertybių laikaisi.

Aukščiausiosios vertybės pasižymi paprastumu. Jeigu tu formuoji santykius su kitais žmonėmis, kad jiems būtų lengva ir paprasta su tavimi bendrauti – tu jau atitinki tam tikrus kriterijus. Jeigu tavo siekiai susiderina su žmonijos kuriama gerove – tai irgi gerai. Ir jeigu tu išspinduliuoji besąlyginę meilę – tai tu tikrai sugebi išgirsti sielą ir ją išreikšti. Visa kita jūs sužinosite, stebėdami gyvenimo teikiamus ženklus ir pamokas. Sielos užduotys yra užrašytos Sielos užduočių formavimo tarnyboje, bet žmogus apie tai niekur negali paskaityti, jis gali tik atsiverti gyvenimo pamokoms ir iš jų aiškintis, kur veda pats gyvenimas. Jeigu savo protu neblokuosi gyvenimo pateikiamų užduočių, tai tu greitai įprasi gyventi atsiduodamas sielos vedimui. O atėjus laikui, aiškiai suvoksi, ką turi daryti ir kaip tai geriausiai padaryti. Jūsų vidinis balsas sako: reikia aplankyti tėvus, bet protas sako – viskas ten gerai ir nevažiuoji. Tą akimirką jau ir neįgyvendini savo sielos užduoties. Nes būnant ten, kur reikia ir tą akimirką kada reikia, tu atlaisvini karminius blokus. Jei vidinio balso neišgirsti arba ignoruoji, tu nesudalyvauji toje gyvenimo suformuotoje akimirkoje, kada galėjai atlaisvinti karminius ryšius, ar priimti teisingus sprendimus, kurie turėtų įtakos tavo ateičiai. Reikia ne sėdėti ir laukti, ką siela lieps padaryti, bet įsiklausyti į vidinį balsą. Sielos užduotys gali būti labai reikšmingos, aiškios ir apčiuopiamos, o gali būti, kad realiai kažko ypatingo nuveikti nereikia net per visą gyvenimą. Užteks, kad gražiai bendrautumėte su aplinkiniais, darytumėte tai, kas miela širdžiai ir sugebėtumėte džiaugtis gyvenimu. Ne džiaugtis savo pasiektais rezultatais, o tiesiog mėgautis savo gyvenimu ir tuo džiaugsmu apgaubti aplinkinius. Tikriausiai supratote, žmogaus paskirtis yra įgyvendinti sielos uždavinius. O tie uždaviniai gali būti tokie paprasti, kad gali suabejoti ar įgyvendini viską, kas tau skirta. Todėl nereikia visur ieškoti savo sielos užduočių. Jų niekur nerasite užrašytų ir niekas jums jų neįvardys iš išorės. Nebent jūs jau mokate įsiklausyti ne tik į širdies balsą (intuiciją, nuojautą), bet ir į vidinį balsą, kuris gali pateikti tikslias užduotis. Išoriniame pasaulyje nei vienoje knygoje nebus užrašyta jūsų sielos užduotis. Esmė ta, jeigu jūs sugebėsite gyventi nors truputį aukštesniame energiniame lygmenyje nei dauguma žmonių, jeigu jūs savo kasdienybėje mokėsite elgtis dorai, garbingai, suvaldysite savo mintis, jausmus, jūs tiesiog suliesite savo žemiškąją sąmonę su sielos sąmone ir tikslai taps bendri. Jie susilies, bei lengvai ir paprastai pasireikš jūsų gyvenime. Nereikės mąstyti, kokie tie uždaviniai yra, reikės tik gyventi ir toje paprastoje kasdienybėje nuolat įgyvendinti gyvenimo suformuotas užduotis. Atsiverkite dienai, pasidžiaukite ja, padėkokite Dievui, kad vėl išaušo nauja diena, kuri suteiks galimybę tau išskleisti savo meilę, gerumą ir dėmesingumą. Jeigu skubate, daug planuojate, greitai įgyvendinate savo planus, tada jūs tikrai gyvenate pagal žmogiškojo proto standartus. Sielai vietos nėra. Jai vienos nėra ir tada, kai siautėja piktos emocijos, nesantaika, nesutarimai. Kai žmogų apėmęs godumo troškulys, pavydas ir kitos neigiamos savybės. Siela su tais jausmais neturi nieko bendro, todėl, jei mėgstate aplink save formuoti nesantaiką, baimę, pyktį – sielai nėra kas veikti. Ji laukia, kaip laukia ir Dievas, kol tu prabusi ir pamatysi – švaistai laiką ir energiją. O kai žmogus gyvena dorą, gražų, atsakingą gyvenimą, jo gyvenimo būdas suformuoja jo energinį lauką aukštų vibracijų. Tada žmogaus energinis laukas persipina su sielos energiniu lauku ir žmogaus gyvenime pasireiškia vidinė darna, harmonija, ramybė. Siela įsilieja į žmogaus kasdienybę. Žmogus gyvena lengvai ir paprastai. Bet nesvarbu ar jis sugeba išjausti Dievą, ar juo tiki – tai netrukdo sielai pasireikšti jo gyvenime. Bet, kai žmogus suvokia, kad priklauso Dievui – tada jo sąmoningumas atlaisvėja ir jis sugeba daugiau suvokti gyvenimo esmės. Ne kasdienio gyvenimo esmės, kurią galima suvokti aiškiu protu, bet  bendros Visatos gyvenimo esmės. Atsiranda ryšys su visuma. Atsiranda pagarba ir atjauta bet kuriam žmogui. Nebėra vertinimų kas geras, o kas blogas. Yra žmogus, kuriam reikalinga tavo pagalba, arba nereikalinga. Atsiranda atsakomybė už kiekvieną mintį, žodį, veiksmą. Atsiranda noras kurti geresnę aplinką. Atsiranda noras tą aplinką išvalyti nuo negatyvumo. Pats negatyvumo neformuoji ir neskatini kitų jo formuoti ir tam tikrais metodais tuos negatyvumus naikini. O iš savęs išskleidi tik meilę ir gerumą. Gal būt tavo veiksmai kai kada išliks griežti, bet jie bus teisingi visumos atžvilgiu. Tu sudrausminsi tuos, kurie formuoja blogį, tu apsaugosi tuos, kam tos apsaugos reikia. Tau nebus tas pats, kaip sekasi kitam žmogui. Tau bus svarbu, kad bet kuris žmogus jaustųsi patogiai, gerai, kad kiekvienas žmogus turėtų galimybę pasijausti žmogumi, kad kiekvieno žmogaus pastangos kurti gėrį, būtų įvertintos. Tu suvoki atsakomybę prieš Amžinybę. Tu suvoki, kad gyveni ne vien tik šia diena, kad bet koks tavo suformuotas veiksmas (mintis, jausmas, žodis, elgesys) formuoja energiją, kuri išlieka aplinkoje, ir jeigu tu formuoji žemų vibracijų (blogą) energiją – tu apsunkini raidą tiek sau, tiek kitiems žmonėms, tu apsunkini Žemės vystymosi eigą ir tu pakenki bendrajai Visatai.

Kol tu gyveni tik žmogaus proto suvokimo ribose, tai tau bus svarbu tik tavo asmeninė ( ar šeimos) gerovė, bet tu nepagalvosi, kad reikia mąstyti apie visos žmonijos gerovę. Tu nepagalvosi, kad savo paprasta kasdiene tu gali blokuoti visos žmonijos vystymosi, jeigu toje veikloje išskleidi daug neigiamų emocijų, suvoktų ar nesuvoktų piktų minčių, jeigu tu savo elgesiu skaudini kitus ir išderini juos su savo charakterio būdu. Tau nereikia nušauti prezidento, kad pakenktum šaliai, tau užtenka per dieną nevaldyti savo minčių, jausmų ir tu savo šaliai pakenki, nes ją apgaubi negatyvumu, kurį suformuoji ir išskleidi per savo kasdienę veiklą.

Sielos pagrindinė užduotis – kuri yra bendra visiems žmonėms – tai kelti savo energinio lauko vibracijų lygį. Kiekvienas žmogus turi savo energinį lauką ir kiekvienas išspinduliuoja energiją. Jūs gaunate dieviškosios energijos rezervą ir jį naudojate savo energijos kūrybai arba visa ko griovimui. Kai formuojate lengvą ir paprastą savo charakterio būdą, kai formuojate gražius santykius su žmonėmis, kai sugebate atsisakyti blogų minčių ir jausmų, jūs iš savęs išspinduliuojate energiją, kuri yra aukštesnio dažnio, nei ta energija, kurią išspinduliuojate susinervinę, supykę, nusiminę ir t.t. Kai išspinduliuojate aukštesnio dažnio energiją, tai jūsų energinis laukas automatiškai keičiasi, nes vibracijos aukštėja. O kuo vibracijos aukštesnės, tuo aplinka švaresnė, tuo geriau ir lengviau žmogui gyventi. Jeigu lengviau gyventi, tai žmogaus nebespaudžia tiek rūpesčių, jis gali susiformuoti  tokį gyvenimą, kuris teiks džiaugsmą jam pačiam ir aplinkiniams. Ir tame gyvenime jis atskleis visus savo talentus, gabumus. Jis kurs tiek išorine veikla, tiek vidumi. Išorine veikla – jis kurs ir įgyvendins naudą ir gėrį nešančias idėjas. O vidine veikla – jis formuos švarią energinę aplinką, jis skleis šviesą ir meilę į aplinką, bei ugdys save.

Viskas šioje knygoje labai apibendrinta. Mes duodame tik gaires, kaip reikia gyventi, o jūs turite protą ir laisvą valią formuoti gyvenimą taip, kaip norite, taip, kaip galite. Todėl nurodyti, kad turite elgtis taip, o ne kitaip – būtų klaida. Religinėse knygose daug aprašyta konkrečių tiesų, bet ar jų laikotės, ar jos jums įdomios? Pirmiausia, jos nebeatitinka prasmės vien dėl išorinio gyvenimo pokyčių, antra, šios tiesos labai apipintos buvusių laikmečių žmonių suvokimu, trečia – jūs turite laisvą valią gyventi taip, kaip norite. Tik reikia suvokti, kad egzistuoja Visatos dėsniai ir jeigu neprisiderinsite prie tų dėsnių, jums tiesiog bus sunku gyventi. Prievartos čia nėra, tik suteikiamas žinojimas. Bet tą žinojimą jūs patirsite patys, kai tik jūsų energinis laukas apsivalys ir jūsų energetika pakils. Su lyg kiekvienu energinio dažnio pakilimu, jūsų suvokimas prisipildys tam tikro žinojimo. Kas anksčiau buvo nesuprantama, taps aišku ir branginama. Viskas priklauso tik nuo žmogaus pastangų gyventi teisingai, jo noro išreikšti Dievo valią Žemėje. O norint išreikšti Dievo valią Žemėje, pirmiausia reikia juo pasitikėti. Reikia žinoti, kad Jis yra. O tai taip pat atsiranda tik suvokimui plečiantis, vibracijoms kylant. Labai žemų vibracijų žmogus yra tarsi už uždangos, po kuria Dievas neegzistuoja. Aukite, bręskite ir gausite iš gyvenimo įrodymą, kad Dievas egzistuoja. Gausite įrodymus asmeniškai ir jais neabejosite. Nebent abejojate viskuo, kas su jumis nutinka gyvenime ir priimate tai kaip atsitiktinumą, fantaziją. Atsitiktinumų nebūna, o vidinis žinojimas pasako – tai tiesa. Ir to žinojimo pagrindu atsiversi Dievui.

Vienas komentaras “7 ciklai (29)

Pridėti Jūsų

  1. Gyvenimas – tai Tu, Kuris per kūną pasireiškia. Ir nors dabar gal ir sunku, Svarbu žinot ir atsimint ką reiški. Nėra mažų ir nereikšmingų,
    Kuriuos pakirs mirtis.
    Nėra nušvitusių, dvasingų.
    Kurių kita lemtis.
    Ar elgeta tu būtum,
    Ar įžymus šventikas.
    Karalius būtum,
    Ar paprastas mužikas.
    Jau esat tuo ko ir reikėjo,
    Ta Esaties – banga.
    Ko Tuštuma norėjo.

    Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s

Blogą talpina WordPress.com. | Sukūrė: Anders Noren

Aukštyn ↑

%d bloggers like this: